Pirmadienio vakarą į Adomo Mickevičiaus biblioteką susirinko haiku rašantys ir skaitantys. Čia, neoficialioje, draugiškoje aplinkoje pristatyta metus japoniškus trieilius kaupusi knyga. Su išleisto rinkinio ypatybėmis supažindino filosofas, žurnalistas Kristupas Sabolius, VEKS direktorė Elona Bajorinienė, haiku komisijos narė ir geriausia haiku žinovė Lietuvoje Asta Chaladauskienė, aktyviausi haiku projekto dalyviai Sandra Ichtinaitė bei Dainius Dirgėla.
Vėliau buvo rodomi knygą iliustravusios Tanios Rex piešiniai, kuriuos įkvėpė Vilniui sukurti haiku. Pagal į knygą patekusius haiku pastatytus etiudus rodė LMTA pirmakursiai.
Lietuvos haiku meistrė A.Chaladauskienė buvo atsakinga už lietuviško ir japoniško kūrinio lyginimą, taisyklių atitikimo tikrinimą. Anot jos, labai įdomu, kaip lietuviai savo šių laikų skubantį pasaulį išreiškė tyliu ir subtiliu japonišku menu. „Anksčiau tai buvo lyg iš tylos į ramų tvenkinį mestas akmenukas, o dabar haiku yra lyg užuovėja kasdieniame šurmulyje“, – sakė ji. Haiku žinovė pastebėjo, kad ši nerimuota poezija Japonijoje buvo vadinama „išėjimo į gamtą“ poezija.
Į knygą „Haiku Vilniui“ pateko 201 trieilis (iš viso buvo gauta virš 15 tūkst.), iš komisijos įvertintų, atrinktų savaitės, mėnesio ar mobiliuoju būdu siųstų haiku. Atrankos principai buvę paprasti – parinkti kuo skirtingesnius autorius bei kuo įdomesnes temas. Rinkinyje galima rasti ne tik kūrybingų ir savo miestui neabejingų vilniečių, tačiau ir žinomų visuomenės veikėjų – žurnalisto ir televizijos žinių vedėjo Mariaus Jančiaus, diskžokėjo Rimo Šapausko – sukurtus haiku. Komisiją, kuri rinko vertus patekti į šį haiku rinkinį, sudarė: Andrius Mamontovas, Asta Chaladauskienė, Agnė Žemaitytė, Kristupas Sabolius.
Anot K.Saboliaus, pasirinktas haiku skaičius 201-as – ne atsitiktinumas. „Poezija labiausiai iracionalus menas. Šis skaičius simbolizuoja poezijos poetiškumą. Juk ne viską galima paaiškinti“, – sakė jis.
„Haiku Vilniui“ knygoje trieiliai suskirstyti pagal tematiką. Skyriai „Pirmojo asmens haiku“, „Haiku, aptariantys padėtį mieste“, „Haiku atšiauraus klimato sąlygomis“ ir kiti iliustruoti menininkės Tanios Rex originaliais piešiniais, kuriuose autorė Vilnių perteikia vis kitaip – fiksuoja detalę, akimirką, miestą vaiko akimis, o kartais tiesiog emociją.
„Niekas taip neskatina kūrybingumo, kaip kūrybos priemonių apribojimas. Haiku yra pats ryškiausias to pavyzdys, kaip žodžiais nupiešti paveikslą, telpant į tris eilutes ir 17 skiemenų“, – knygos įvade sako vienas iš „Haiku Vilniui“ komisijos narių, muzikantas Andrius Mamontovas.
E.Bajorinienės teigimu, šis projektas įrodo, kad meno kūrėju gali būti kiekvienas. Taip pat japoniški trieiliai VEKS direktorės įsitikinimu gali turėti stebuklingų galių... „Šiuo metu yra sprendžiamas VEKS likimas ir šiandien aš pasiūliau pnams A.Šemetai, A.Kubiliui sprendimo išvakarėse paskaityti šią knygą.“, – šysojosi E.Bajorinienė.
Pirmoji haiku knyga yra dvikalbė – į anglų kalbą išversti trieliai Vilniui leis susipažinti su kitų metų Europos kultūros sostine ir užsieniečiams, miesto svečiams. Taip įgyvendinamas tikslas pasakoti ir skleisti žinią apie Vilnių.
Knyga „Haiku Vilniui“ bus platinama nemokamai ir taps reprezentaciniu leidiniu ir lietuviams, ir užsieniečiams. Ją gaus geriausi savaitės ir mėnesio haiku autoriai bei projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ ambasadoriai. Siekiant VEKS kultūrinės edukacijos tikslų bene patys pirmieji knygą gaus vaikų globos ir senelių namai.
