Pasak vieno parodos kuratorių Eugenijaus Tijušo, A.Brazauskas siūlys šios parodos dalyviams medžiotojams atiduoti savo medžioklės trofėjus Valdovų rūmų interjerui papuošti.
Parodoje – rekordinio dydžio ragai
Parodą „Stumbro medžioklė“ sudaro dvi dalys. Vieną sudaro Lietuvos dailės muziejaus parengta dailės kūrinių ekspozicija, kurioje demonstruojama per 70 tapybos, grafikos, skulptūros kūrinių, taikomosios dailės dirbinių ne tik iš Lietuvos dailės muziejaus, bet ir Nacionalinio M.K.Parodoje bus parodyti Lietuvos medžioklės rekordai: šiais metais sumedžioti tauriojo elnio rekordinio dydžio ragai bei didžiausi Lietuvoje ir šeštieji pasaulyje stirnino ragai.Čiurlionio dailės muziejaus, Žemaičių „Alkos“ muziejaus, Kėdainių krašto muziejaus rinkinių. Antrojoje parodos dalyje rūmų lankytojai išvys XX a. pirmosios pusės istorinių nuotraukų ir atvirukų medžioklės tema, taip pat Lietuvos medžiotojų bei žvejų draugijos narių sukauptus medžioklės trofėjus.
„Visi parodos trofėjai yra iš Lietuvos, nes paroda orientuota į lietuvišką medžioklės tematiką su tam tikromis aliuzijomis į istoriją. Bus demonstruojami senoviniai dailės kūriniai, eksponuoti kažkur Lietuvos dvaruose, ir šių laikų medžiotojų trofėjai: elnių, briedžių, stirninų ragai ir kai kurių gyvūnų iškamšos, – apie parodą pasakojo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas. – Parodoje bus parodyti Lietuvos medžioklės rekordai: šiais metais sumedžioti tauriojo elnio rekordinio dydžio ragai bei didžiausi Lietuvoje ir šeštieji pasaulyje stirnino ragai.“
Tarp A.Brazausko laimikių – ir auksiniai trofėjai
Tarp medžioklės trofėjų parodos lankytojai galės pamatyti ir dalį A.Brazausko medžioklės laimikių kolekcijos – tauriojo elnio, briedžio ragus ir kt. Anot E.Tijušo, paprastai dauguma trofėjų demonstruojami vieną kartą, „išskyrus tuos stambiuosius, didžiuosius, kurie priartėję prie rekordinio Lietuvos ar pasaulio dydžio“.
„Pagal tarptautinę vertinimo sistemą trofėjams skiriami bronzos, sidabro ir aukso medaliai. A.Brazausko ekspozicijoje yra ir bronzinių, ir sidabrinių, ir auksinių trofėjų, kaip ir pas kiekvieną medžiotoją“, – sakė E.Tijušas.
Pinigine prasme – menkavertis kaulo gabalas
Parodos organizatorių teigimu, būsimoje ekspozicijoje bus ne tik apdovanotų, bet ir neįprastų medžioklės trofėjų, kuriuos pinigine prasme įvertinti sunku.
„Šioje parodoje bus galima pamatyti ir trofėjų, kurie neturi jokio medalio, bet yra unikalūs dėl keistos formos – kitaip sakant, bus nenormalių, netipiškų ragų, kurie gyvūnui išaugę dėl ligos ar kitų priežasčių, – aiškino vienas parodos organizatorių. – Pinigine prasme sumedžiotas trofėjus kitam – ne autoriui, ne medžiotojui – yra menkavertis kaulo gabalas. Pasiieškoję internete, galite už šimtą kitą litų prisipirkti tų ragų, kiek širdis trokšta. Tačiau medžiotojui tai yra neįkainojama, nes tai – jo asmeninių išpuolių, pastangų rezultatas.“
Medžiotojai įsiamžins Valdovų rūmuose?
Parodos „Stumbro medžioklė“ dalyviai jai pasibaigus, pasak E.Tijušo, bus kviečiami paaukoti savo trofėjus atstatomiems Valdovų rūmų papuošti.
„Yra tokia A.Brazausko idėja pakviesti medžiotojus padovanoti ir paaukoti savo trofėjus Valdovų rūmų interjero papuošimui, nes istoriniais laikais, kai stovėjo Valdovų rūmai, joks dvaras, jokie rūmai nebuvo įsivaizduojami be trofėjų, – tikino E.Tijušas ir teigė, kad apie piniginį atlygį medžiotojams niekas nekalba. – Jokiam medžiotojui neužkirstas kelias tokiu būdu įsiamžinti.“
Medžioklės trofėjus – ne meno kūrinys
Menotyrininkė dr. Birutė Rūta Vitkauskienė Lietuvos dailės muziejaus rengiamą parodą, kurios vieną dalį sudaro medžioklės trofėjai, vertino skeptiškai.
„Pirmas dalykas – trofėjus nėra meno kūrinys. Tai yra kažkoks gamtos reliktas – ar išdžiovintas ragas, ar nagas, ar dantis, ar iškamša. Todėl medžioklės trofėjus neturi jokios meninės vertės, yra nebent iškamšos padarymo vertė, bet iškamša nėra joks meno kūrinys, – aiškino meno tyrinėtoja, taip pat abejojanti A.Brazausko trofėjų verte. – Istoriniame kontekste A.Brazausko Medžioklės trofėjus nėra meno kūrinys. Tai yra kažkoks gamtos reliktas – ar išdžiovintas ragas, ar nagas, ar dantis, ar iškamša.medžioklės trofėjų vertė abejotina, nes yra pernelyg trumpas laikas, žmogus dar gyvena, ačiū Dievui. Vienas dalykas, kai senovinėse pilyse yra iškabinti ragai, po kuriais, pavyzdžiui, parašyta, kad „šį elnią XVI amžiuje sumedžiojo Anglijos karalius“. Tada trofėjai turi istorinę vertę, primena kokią garsią medžioklę.“
„Pritemptas reikalas“
B.R.Vitkauskienė stebėjosi, kodėl Lietuvos dailės muziejus nusprendė šalia meno kūrinių eksponuoti ir šių laikų medžioklės trofėjus.
„Keista, kad Dailės muziejus tokius dalykus eksponuoja, nes pagal savo funkciją jis turėtų užsiimti senoviniais meno kūriniais, o jeigu daro šiuolaikinių medžioklės trofėjų parodą.... nežinau. Šiek tiek pritemptas reikalas, – neslėpė mokslų daktarė, panašiai vertinanti idėją Valdovų rūmus papuošti šiuolaikiniais medžioklės trofėjais. – Jeigu Valdovų rūmuose būtų kabinami XVI amžiaus Lietuvos medžioklės trofėjai, tai būtų bomba, bet tokių dalykų nėra išlikę. Visi šie projektai šiek tiek dirbtinoki, švelniai tariant, su tokiu naivoku atspalviu.“
