Benedetta Carpi De Resmini kartu su Laima Kreivyte kuravo šiuolaikinio meno parodą „MAGMA“. Italų šiuolaikinio meno žinovė teigia, kad Lietuva ją labai domina iš istorinio, socialinio požiūrio taško.
„Jūsų šalis yra nauja valstybė, lyginant su Italija, – sakė kuratorė. Jos teigimu, mūsų šalies menininkų darbuose galima įžvelgti daugybę sluoksnių. Be to, anot jos, mūsų menininkai išsiskiria itin dideliu profesionalumu. – Jie labai giliai panyra į tai, ką daro. Žinoma, tai galima rasti ir kitose šalyse, tačiau tai nėra taip plačiai paplitę, to pas mus reikėtų gerai paieškoti“.
Jie labai giliai panyra į tai, ką daro. Žinoma, tai galima rasti ir kitose šalyse, tačiau tai nėra taip plačiai paplitę, to pas mus reikėtų gerai paieškoti.
Meno kritikė taip pat teigia, kad Lietuvos menininkus nuo kitų šalių kūrėjų skiria jų atliekami kruopštūs tyrimai. „Nesakau, kad tai unikalu ir kad tai galima rasti tik Lietuvoje, tačiau palyginus su tuo, ką mes matome mūsų šalyje, tai skiriasi“, – sakė kuratorė.
Ji teigė buvusi tiesiog priblokšta penktadienį vykusio koncerto, kuriame dirigavo lietuvė dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla. „Ji yra labai jauna, palyginus su didžiąja dalimi mūsų dirigentų, ir tai yra labai įdomu. Šiandien mačiau video darbus, kurių kūrėjai labai taikliai pataiuko į temą, apie kurią kalba. Būtent tai ir turiu galvoje kalbėdama apie Lietuvos menininkus“, – teigė ji.
Euforiška, bet ir sudėtinga kūryba
Šeštadienį Romoje buvo pristatytas projektas „Fast-Forwarded: Lietuvių menininkų videodarbų programa nuo 1990-ųjų“. Šioje video meno programoje pristatomi Evaldo Janso, Dariaus Žiūros, Artūro Railos, Dainiaus Liškevičiaus, Ievos Kabašinskaitės ir dar keliolikos kitų autorių darbai. Ja siekta parodyti, kaip vystėsi video meno kūryba Lietuvoje nuo praėjusio amžiaus pabaigos iki šių laikų.
Kaip šio projekto pristatyme sakė viena iš jo kuratorių Ūla Tornau, darbai sudėlioti ne chronologine tvarka, tačiau juos galima skirti į dvi pagrindines kryptis: vieni kūriniai labiau atspindi identiteto paieškas: socialines, politines, architektūrines ir kitas. O antroji – daugiau fikcinė, joje dokumentalumo lieka mažiau, menininkai šiuose kūriniuose ieškojo naujų išraiškos būdų.
Ū.Tornau sakė, kad pristatant šį labai dinamišką video meno periodą labai svarbus buvo ir siekis užčiuopti tai, kokiomis gijomis to laiko darbai siejasi su dabartimi, o kartu ir italų publikai, nežinančiai lietuviško konteksto, pristatyti šiuos darbus taip, kad jie būtų suprantami.
Kita kuratorė Asta Vaičiulytė teigė, kad šiais laikais kuriančių menininkų vaizduotėje dešimtasis dešimtmetis atrodo euforiškai, romantiškai, tačiau peržiūrėjus tuo laiku kurtus vaizdo darbus romantikos jausmo kuratorėms liko kur kas mažiau.
Senosios temos vėl tampa aktualios.
„Ne viską tuo metu kurti buvo taip jau lengva“, – sakė ji.
A.Vaičiulytei pritarė ir pristatyme Romoje dalyvavęs menininkas Deimantas Narkevičius. Jis sakė, kad tais laikais buvo mažai galimybių, mažai technikos, mažai pinigų – anot jo, tai buvo euforiškas laikas.
Ū.Tornau sakė, kad ir dabartiniuose vaizdo darbuose yra nemažai praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtnetyje kurtų vaizdo įrašų įtakos, tačiau ne visuomet tai lengva atpažinti. Juo labiau, kad dabar kuriantiems menininkams ir vėl svarbios tampa identiteto paieškų temos. „Senosios temos vėl tampa aktualios“, – teigė ji.
15min žurnalisto kelionę į Romą apmokėjo Lietuvos kultūros institutas. Straipsnio turiniui tai jokios įtakos neturi.
