Dailininkė – tikrų tikriausia tapytoja – nepalikdama laisvos vietos savo drobėse su karštligiška jėga tapo secesinius ornamentus, primenančius spalvingus gaivališkus augalų šabakštynus. Jie – tarsi fonas „bedvasiams“ veikėjams (išblyškusiems vaikams, gyvūnų kailiams), tačiau patys yra veikėjai – gyvybingai „plėšrūs“ besiraizgantys alijošiai, vilkdalgiai, pelargonijos, hortenzijos, gaivalingumu kontrastuoja su žmonėmis ar gyvūnais.
Nomedai svarbi spalva ir drobė, besikeičiantys spalviniai niuansai, nuotaika ir dvasia – visuose darbuose juntama vidinė įtampa, paslėpta grėsmė, pabrėžia menotyrininkė Elena Černiauskaitė.
Paroda veiks iki spalio 19 d.
