„Pūsk, vėjuži!“ – tai siekis gaivinti žemininkų ir kopininkų kultūrą pamario krašte, o ypač – kadaise labai savitas ir populiarias Juodkrantės ir visos Kuršių nerijos žvejų švenčių tradicijas.
Kadaise kelias per marias tarnavo kopininkams ir žemininkams kaip nuolatinių ryšių galimybė, suartindamas abiejų Kuršių marių krantų žmones, netgi supindamas jų likimus... O vėjas buvo nuolatinis pamario gyventojų palydovas...
Čia bus galima pasigėrėti tautiniais lietuvininkų kostiumais, pasiklausyti ir kartu padainuoti senųjų lietuvininkų dainų, pašokti, pažaisti žvejiškų žaidimų, paragauti Pamario krašto valgių, prisėsti prie žvejo ar kito amato meistro ir patiems susipažinti su jo darbu, prisiliesti prie amato paslapčių. Galėsite pasigaminti vėtrungę ar jos detalę – krislelį rūsčios žvejo gyvenimo romantikos.
Gaivinsime pamario krašto žuvies kepimo tradicijas– senąją pamario ir panemunės žvejų puoselėtą rudeninės žuvies kepimo tradiciją, simbolizuojančią vasaros pabaigą.
V-sios šventės vienas iš pagrindinių akcentų-Šventės vienas iš pagrindinių akcentų - Mažosios Lietuvos (Prūsijos) ir Dzūkijos krašto etninės kultūros, dainuojamosios tautosakos, tautinio kostiumo pristatymas Pamario krašto gyventojams ir šventės svečiams.
Folkloro šventės „Pūsk, vėjuži!“ idėja – minint iškilius lietuvių tautosakos rinkėjų vardus ir puoselėjant senąsias žvejų tradicijas atgaivinti žmonių, šiandien gyvenančių pamaryje ir visoje lietuvininkų žemėje, bendravimą ir tiesti kadaise besidriekusius draugystės tiltus tarp marių krantų, būtinai prisimenant vėją – žvejo duondavį, guodėją ir teisėją.
