Tradiciškai Lietuvos, Latvijos, Rusijos senųjų amatų meistrai ir puoselėtojai įsikurs Nidos prieplaukos aikštėje ir Kuršmarių krantinėje.
Šventėje lankytojai galės pamatyti kaip gaminami kibirėliai iš liepos žievės, žiedžiami ir degami puodai. Kiekvienas lankytojas galės išsikepti duonos ar iššauti iš lanko, timpos, pamėtyti į taikinį kirvį.
Pirmą kartą į renginį atvyks Šilutės muziejininkai. Jie šišioniškių (lietuvininkų) tarme pristatys unikalias Klaipėdos krašto pavakarių vaišes. Bus galima ne tik sužinoti patiekalų receptus, bet ir išvysti ypatingąjį vofelių (vaflių) kepimą ant senovinės lauko krosnelės, pasivaišinti svarbiausiu lietuvininku gėrimu kafija. Tie, kuriuos visokios nelaimės, ligos kamuoja, bus kviečiami į burtų ir užkalbėjimų kampelį. Čia „vyšnias mes“, girgždėlę „suks, išgąstį nuims ir kaip meilę prisivilioti išmokins. Šalia jų įsikurs XIX a. vaistinė, kuri įvairiomis žolelėmis bandys įveikti lankytojų negalias.
Aludario Ramūno Čižo šeima iš Dusetų suteiks galimybę pamatyti kaip galima virti vėžius ant įkaitintų akmenų ir paragauti alaus.
Antrą kartą šventėje dalyvaujantis Vilniaus amatininkų klubas „Dvaro meistrai“ demonstruos juostų vijimą medinėmis lentelėmis. Supažindins lankytojus su archeologinių tyrinėjimu metu Lietuvoje ir Latvijoje surastomis juostomis ir jų ornamentų įvairove. Amatininkai siūs ir siuvinės viduramžių laikotarpio drabužius ir jų aksesuarus, pristatys pynimą iš plaušų, verpimą verpstuku. Į renginį atvykę knygrišiai supažindins su knygos istorija. Tošininkas iš Novgorodo parodys kaip galima panaudoti medžių tošį. Lietuvos ir Latvijos meistrai gamins juvelyrinius dirbinius, grupė iš Kaliningrado „Gavariaščiaja voda“ vels veltinį, aus, pins, mokys žiūrovus įvairių senovinių stalo žaidimų.
Senųjų amatų dienos neįsivaizduojamos be viduramžių kovų. Senovės baltų kovų brolija „Vilkatlakai“ įrengs V-XIV a. baltų ir LDK ginkluotės ir šarvuotės edukacinę ekspoziciją, baltiškų šalmų parodą, vyks parodomosios kovos.
Renginio metu bus demonstruojami archajiški muzikos instrumentai, skambės folkloro ir liaudiška muzika. Luoto skaptuotojai suteiks galimybę pamatyti luoto nuleidimą į marias ir leis kiekvienam norinčiam juo paplaukioti.
Šventė organizatorius – Neringos istorijos muziejus kviečia tapti aktyviais šventės dalyviais.
