2008-10-03 16:07

 „Sirenų“ festivalyje – dedikacija aktoriui spektakliu „Ateik!“

„Sirenų‘08“ informacija
„Jis buvo keistas. Bet po galais, jo keistumas buvo universalus!“. Taip apie ypatingos aktorinės intonacijos švedų aktorių Allaną Edwallį (1924-1997) po jo mirties pasakė žymusis Ingmaro Bergmano ir Andrejaus Tarkovskio aktorius Erlandas Josephsonas.
Spektaklis „Ateik!“
Spektaklis „Ateik!“ / Nuotr. P.Lorentz
Temos: 1 Išpuolis

Daugelis garsių Edwallio dainų skambės paskutiniajame „Sirenų“ festivalio užsienio programos renginyje, norvegų trupės POS Theatre Company spektaklyje-koncerte „Ateik!“ (bus titruojama lietuviškai). Spektakliai vyks spalio 7 ir 8 d., 19 val. Menų spaustuvės (Šiltadaržio 6) Juodojoje salėje. Po spalio 7 dienos spektaklio festivalio klube Menų spaustuvės Kišeninėje salėje 20.30 – žiūrovai galės susitikti su spektaklio kūrėjais. Moderuos Rolandas Rastauskas.

Allaną Edwallį vaidins ir jo dainas atliks Oslo Nacionalinio teatro aktorius Øystein Røger, vienas geriausių norvegų viduriniosios kartos aktorių. Prieš porą metų jis buvo apdovanotas už geriausią pagrindinį vyro vaidmenį – Nepažįstamąjį Oslo nacionalinio teatro spektaklyje Augusto Strindbergo „Į Damaską“, kurį režisavo Oskaras Koršunovas. (Beje, 2003 metais jį buvo galima pamatyti ir Lietuvoje, O. Koršunovo režisuotoje Jono Fosse „Žiemoje“, kai šis norvegų spektaklis gastroliavo Vilniuje). Kartu su Øysteinu Røgeriu scenoje matysime pianistę Kristin Skaare, gitaristą Geirą Sundstølį ir perkusininką Erlandą Dahleną. Režisierius – Per-Olav Sørensen.

Vaidmenų paskirstymas, kai pagrindiniais tapdavo kiti, buvo Edwallio kasdienybė tiek kine, tiek teatre. Ingmaras Bergmanas, ne kartą kvietęsis Edwalį vaidmenims teatre, kine ir televizijoje, skyrė jam tėvo vaidmenį žymiojoje autobiografinėje epopėjoje „Fani ir Aleksandras“ (1983). Edwallis sukūrė teatro direktorių Oskarą Ekdalį, neįspūdingą nei gyvenime, nei scenoje, gožiamą savo gražuolės žmonos ir teatrališkų brolių. Tarp daugybės kitų Edwallio sukurtų vaidmenų irgi dominavo nepagrindiniai, necentriniai personažai – tokie, kuriems gyvenime pritrūkdavo laimės ar drąsos pirmosioms vietoms užimti.  

Nepaisant tokio sceninio įvaizdžio, darbininkiškos kilmės ir nežvaigždiškos išorės, 1997-aisiais, kai Allanas Edwallis mirė nuo vėžio, visais įmanomais kanalais pasipylė netekties paliestų žmonių laiškai su atsisveikinimais. Ir vėliau, jau praėjus ne vieniems metams po aktoriaus mirties, kai buvo leidžiami ir perleidžiami jo dainų albumai ir filmai, internetinė erdvė apkibdavo komentarų karoliais, pilnais apgailestavimų ir meilės prisipažinimų aktoriui, kuris sugebėjo užkariauti širdis neturėdamas pagrindiniais vaidmenimis dekoruotos biografijos.

Neabejotina, jog viena iš Allano Edwallio asmenybės traukos priežasčių buvo jo sukurtos dainos, kurias jis pats atlikdavo pritardamas smuiku ar akordeonu. Dauguma jų parašytos minorinėse tonacijose, melodijos tarpais primena skandinaviškas liaudies dainas. Kai kurios Edwallio dainos taip išpopuliarėjo, kad tapo beveik švedišku folkloru, yra nuolat perdainuojamos. Tačiau pakartoti ypatingo jo balso daromą įspūdį nelengva. Kaip ir perprasti kai kurias tarmiškas Jämtlando, šiaurės Švedijos regiono, iš kurio buvo kilęs, frazes.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą