Ši šventė – vienas iš nedaugelio autentiškojo folkoloro festivalių visame pasaulyje. Iki 4 dienų išsiplėtęs renginys patieks nuo seniausių žanrų iki naujausių srovių, autentiškų kolektyvų pasirodymus, kurių pavydėti ne tik kaimyninės, bet ir visos Europos ar net pasaulio šalys.
Net 39-asis festivalis šiemet žada staigmenų – be tradicinių dainų ir šokių bus skirtas dėmesys archeologiniam lietuvių kostiumui, o greta ne vienerius metus pasirodančių folkloro kolektyvų pasirodys ne tik vaikai, bet ir jaunimas. Jaunieji atlikėjai stebins savitomis folklore interpretacijomis ir naujais šio žanro vėjais. Taip pat šiemet nestigs ir svečių – laukiama atvykstančiųjų iš Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Gruzijos, Prancūzijai priklausančios Korsikos salos, tolimojo Senegalo bei Švedijos.
„Skamba skamba kankliai“ festivalio rengėjų meiliai vadinami „metiniais folkloro atlaidais“. Pasak Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros, sporto ir turizmo departamento direktorės Kristinos Ulevičiūtės, šis, vienas didžiausių ir seniausių folkloro festivalių, į Lietuvą vilioja daugiau turistų. „Festivalis vis auga, įgauna kitą mastelį, europinę dimensiją, yra padidėjęs susidomėjimas iš atvykstančių turistų, iš kaimyninių šalių. Juolab renginio programa įvairi – ir vaikams, ir suaugusiems, ir atvykėliams, norintiems tiesiog maloniai pabūti mieste. Miestui to šiandien labai reikia“, – sakė ji.
Festivalis vis auga, įgauna kitą mastelį, europinę dimensiją, yra padidėjęs susidomėjimas iš atvykstančių turistų, iš kaimyninių šalių.Šiųmečiame festivalyje „Skamba skamba kankliai“ planuojamas rekordinis renginių skaičius, net 43 – nuo mokslinio seminaro iki „jaunimėlio“ folkloro ir naktišokių.
„Skamba skamba kankliai“ jau patenka į lankomiausių Vilniaus renginių dešimtuką, kasmet festivalis plečiasi, praėjusiais metais buvo 41 renginys, o šiemet net 43! Dar šiųmetis festivalis išskirtinis tuo, kad bus net dvi scenos, kuriose nuolat vyks renginiai. Jaunimui ir vaikams bus skirtas Teatro, muzikos ir kino muziejaus kiemas, kuriame daugiausia skambės šiuolaikiškai interpretuotas folkloras, o pagrindinėje scenoje Rotušės aikštėje vyks didieji renginiai“, – sakė Vilniaus etninės kultūros centro direktorė Milda Ričkutė.
Anot jos, nestigs naujovių – anksčiau buvo bijoma įsileisti jaunimą,o šiemet viskas kitaip. „Darydavome vieną džiazo ar kitos šiuolaikinės muzikos koncertą, šiemet surizikavome ir duodame jaunimui pasireikšti. Didelį dėmesį skirsime pasišokimams, šoksime sutartines, šokius, kurie turi žaidybinių elementų, tad jaunimas galės įsijungti ir dalyvauti. Per naktį visi norintys galės šokti ir žiūrėti filmus klube „Propaganda“, – pasakojo M.Ričkutė.
Pagerbs tautosakininką Juozą Averką
Įprasta, kad per festivalį „Skamba skamba kankliai“ kasmet minimos ir žinomo Lietuvos folkloro žmogaus gimimo metinės ar jubiliejus. Šiemet ši garbė teko „apskričiausiam“ jubiliatui, prieš 100 metų gimusiam dzūkui Juozui Averkai, kurį dauguma folklorinininkų vadina tiesiog Dėdė Juozu.
Linkėjimai iš Gervėčių krašto
Festivalį „Skamba skamba kankliai“ pradės Arūno Baltėno paroda „Gervėčių kraštas. Sekminės“, kuri bus pristatyta Teatro, muzikos ir kino muziejuje. Rengėjų teigimu, Gervėčiai – šiuo metu didžiausia lietuvių sala Baltarusijoje, šiame krašte įsikūrę etniniai lietuvių kaimai, o Gervėčių kraštas baltarusiams – Lietuva. Nuotaukos papasakos apie tenykščių, vos 60 km nuo Vilniaus gyvenančių, žmonių kasdienybę, to krašto kasdienius darbus, kraštovaizdį. Šios „nedidelės kelionės laike ir erdvėje“ metu, taip pat bus pristatyta plokštelė „Gervėčių krašto tradicinė vestuvių muzika“, kurią, o renginį dainomis praturtins svečiai iš Gervėčių.
Išskirtinis akcentas – senasis lietuvių kostiumas
Gegužės 28-ąją verta dėmesį atkreipti ir į archeologinio lietuvių kostiumo kolekcijos pristatymą Rotušės aikštėje. Čia bus galima susipažinti – ką vilkėjo mūsų protėviai, Rytų Lietuvoje apie senąsias Sostines – Vilnių, Kernavę ir Trakus – gyvenusi lietuvių gentis. Beje, šiuo metu kuriama kuršių genties kostiumo kolekcija.
Valio sutartinėms
Šiemet ypač didelis dėmesys bus skirtas sutartinėms, kurios neseniai buvo įtrauktos į UNESCO nematerialųjį paveldą. Sutartinių teoretikė ir praktikė Daiva Vičinienė, teigė kad bus net trys visiškai skirtingi sutartinių renginiai. „Gegužės 26-ąją vyks šokamų sutartinių vakaras su „Kūlgrinda“, į sutartinių ratą galės įsisukti visi žiūrovai, kurie įsitraukę į kolektyvinį ritmą galės pasijusti unikalaus paveldo dalyviais. Gegužės 27-ąją dieną 21 – 22 val., po archeologinio kostiumo pristatymo, vyks neįprastas, tačiau gražus renginys „Sutartinių takas“, kuris nusidrieks nuo Stiklių g. iki Šv.Kotrynos bažnyčios. Gatvelėse bus išsidėsčiusios 14 įvairaus amžiaus ir įvairios patirties grupių, kurios atliks sutartines, o jaukią aplinką kurs šviečiantys aukurėliai, sodai ar žvakutės. Publika eidama pro šalį galės stabtelėti, pasigrožėti skudučiuojamomis, kankliuojamomis, ragais pučiamomis, giedamomis sutartinėmis. Po to visi kviečiami pasinerti į ramią sutartinių muziką Šv.Kotrynos bažnyčioje“, – kvietė sutartinių muzikos globėja.
Kadangi 2011-ieji paskelbti Laisvės gynėjų ir didžiųjų netekčių metais, jiems pagerbti įvyks du renginiai – vienas jų „O taip norėjosi gyventi...“ vyks gegužės 28-ąją Rotušės aikštėje. „Skamba skamba kankliai“ metu vyks ir tradicinis vaikų renginys „Saulytė“, kuriame pasirodys moksleivių ir vaikų folkloro ansambliai, vyks vaikų darbelių kermošius. Viso festivalio metu vyks ir visos Lietuvos tautodailininkų mugė.
Svečiai
Šiemet festivalį „Skamba skamba kankliai“ aplankys svečiai iš 7 užsienio šalių. Grupė „Lions of Africa“ iš Senegalo, parodys užburiančius šokius ir ritmus, vaizduos įsikūnijimą į liūtą. Taip pat viešės latvių folkloro grupė, antrąkart dalyvaus Estijos kolektyvas, Saremo salose kasmet rengiantis vasaros stovyklas, kurių metu muzikantai patys pasigamina senuosius tradicinius muzikinius instrumentus nuo kanklių iki dūdmaišių. Iš Baltarusijos atvyks ritualinio folkloro grupė su įdomia, savotiška folkloro interpretacija. Prie sutartinių giedojimo prisidės svečiai iš Gruzijos ir Korsikos, turintys gilias tradicinio polifoninio dainavimo tradicijas. Švedai šiemet demonstruos muzikavimą akordeonais ir tradicinius šokius.
Planuojama, kad baigiamasis koncertas „Uliokim, broliukai!“ gegužės 29-ąją Rotušės aikštėje bus šiek tiek kitoks nei visada. Renginio stebėtojai pamatys visų 5-ių Lietuvos etnografinių regionų dainas ir šokius, o tarp lietuvių pasirodymų įsiterps festivalio svečiai.
