„Čia susirinko daug žmonių, kurie mus seka nuo pirmųjų mūsų gyvenimo dienų. Šiandien mes atsiduodame jūsų teismui, – sveikindamas savo užaugusį orkestrą sakė D. Katkus. – Kvailumo amžius mums jau praėjo, nuo 15-os metų pradedi galvoti ar „ženytis“, ar viską mesti, o gal nemesti.“
Sveikindamas užaugusį orkestrą, Vilniaus savivaldybės vicemeras Gintaras Babravičius maestro D.Katkų pavadino imliu, smalsiu kultūros metru, o kultūros ministras Remigijus Vilkaitis dėkojo orkestro vadovui, kad išmokė jį, kur sėdi pirmasis smuikas.
„Mes esame pasiaukoję Vilniaus miestui, nes esame Vilniaus orkestras. Norime ir toliau būti reikalingi Vilniui“, – susirinkusiesiems kalbėjo D.Katkus.
Po oficialiosios sveikinimų dalies, kuriai tradiciškai netrūko neoficialumo, jubiliejų švenčiantis Šv.Kristoforo kamerinis orkestras klausytojams atliko Felixo Mendelssohno-Bartholdy, Josepho Haydno, Dmitrijaus Šostakovičiaus kūrinius. Galiausiai žiūrovams buvo pristatyta netikėtai šmaikšti kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo premjera „Dvylika Donato dienų“, atskleidžianti paauglystę išgyvenančio orkestro išgyvenimo dramą.
„Tai biografinis orkestro dienoraštis“, – naują kūrinį pristatė D.Katkus ir netrukus ėmė diriguoti ne grojančiam, o kalbančiam orkestrui.
Ekrane virš muzikantų orkestro gerbėjai galėjo išvysti 12 skirtingų maestro veidų, kuriuos originaliai iliustravo netradiciškai atliekama muzika. Čia čiulbėjo paukščiai, o D.Katkus džiaugėsi gėlių vainiku ir dirbo iš idėjos, čia staiga jis tapo policininku ir saugojo teisingumą, čia buvo priverstas virsti „broliu kurmiu“ ir skaičiuoti orkestro pinigus, čia jis persimainė į valdininką ir svarstė, ar padėti savo parašą – keičiantis dienoms, žiūrovai pamatė, išgirdo ir pajuto, kaip maestro ir Šv.Kristoforo kamerinis orkestras išgyveno visus praėjusius 15 metų.
Šv.Kristoforo kamerinio orkestro išgyvenimo dramos ištraukas galite pamatyti ir jūs!
A.Šenderovo kūrinio „Dvylika Donato dienų“ ištraukos.
