Penktasis jubiliejus kūrybinių dirbtuvių „Beepart“ komandą įpareigoja dar stropiau ruoštis festivaliui, kad kiekvienas lankytojas pajustų mistišką šviesų bangavimą. Paskutinės savaitės iki festivalio išties įtemptos ir užimtos įvairiais pasiruošimo darbais. Smagu, kad pavyko pakalbinti vieną iš „Beepositive“ dalyvių, menininkę, Vilniaus Dizaino kolegijos dėstytoją Rūtą Palionytę, kuri neseniai grįžusi iš Talino šviesų festivalio kartu su latve ir este pristatė šviesos instaliaciją „Reflexio“. Trumpame interviu Rūta pasakoja apie savo kūrybinį kelią ir instaliaciją, kurios idėja gimė vasaros stovykloje.
Ką šiuo metu veikiate, kokie Jūsų kūrybiniai planai?
Šiuo metu dirbu prie šviesos instaliacijos „Reflexio“ realizacijos keturiuose miestuose – Taline, Vilniuje, Rygoje bei Gdanske. Kartu su Krista Dintere ir Grete Veskiväli baigėme darbą pirmąjame„Reflexio“ etape Taline. Spalio 9–10 dienomis instaliacija bus suformuota „Beepositive“ šviesos festivalyje Vilniuje, lapkričio mėnesį Rygoje ir Gdanske. Numatomos ir tolimesnės „Reflexio“ kelionės. Taip pat dėstau tarptautinei Interjero dizaino katedros studentų grupei Vilniaus dizaino kolegijoje. Kartu dalyvaujame kūrybinėse dirbtuvėse, kurių metu turime galimybę kūrybiškai dirbti su šviesa miesto ir kraštovaizdžio aplinkoje.
Koks buvo Jūsų kūrybinis kelias? Kodėl nusprendėte pasukti šviesų meno kryptimi?
Vilniuje baigiau interjero dizaino studijas, Danijoje įgijau architektūrinių technologijų bakalauro laipsnį. Visada domino galimybė šviesa transformuoti esamą erdvę, kurti naujus erdvinius pojūčius. Tęsiau magistro studijas šviesos meno/dizaino srityje Škotijoje. Dažnai šviesos dizaino studijos būna stipriai orientuojamos į technologiją. Pasirinkimą studijuoti šviesos dizainą Edinburge lėmė šviesos pritaikomumas kūrybiniuose procesuose.
Kokia yra šviesos instaliacijos „Reflexio“ idėja? Kaip ji kilo? Kodėl toks pavadinimas?
„Reflexio“ – tai keliaujantis kūrinys. Naujoje vietoje jis kinta savo forma atspindėdamas aplinką per šviesą. Taline tapęs Dominikonų vienuolyno koridoriaus veidrodžiu, „Reflexio“ netrukus taps atspindžiu Vilniuje. Lotyniškas pavadinimas „Reflexio“ kilo dėl savo prasmės daugialypiškumo. Tai vizualinė reprezentacija per atvaizdą arba atidus apsvarstymas, atsigręžimas į savo mintis. Instaliaciją galima pamatyti ir patirti per vizualinį potyrį: atsitraukus stebint per šviesą ir atspindį kintančią erdvę. Bet galima tapti ir atspindžio dalimi, judėti jame. „Reflexio“ – tai įsivaizduojama erdvė, kurioje plečiamos suvokimo ir fizinio erdvės pajautimo ribos.
Kaip sekėsi dirbti kartu su kitomis menininkėmis?
Su Grete ir Krista susitikome šią vasarą „BalticLightChain“ kūrybinėse dirbtuvėse Liepojoje. Dirbtuvių metu atradome „Reflexio“, kuris buvo atrinktas dalyvauti Baltijos šalių šviesos festivaliuose. Kuriant bendrą projektą jame atsispindi ir mūsų individualios domėjimosi sritys. Domiuosi šviesos santykiu su objektu, erdve, judesiu. Grete domisi miesto ir kraštovaizdžio paralelėmis, judesio dinamika. Krista, menininkė, dirbanti su garsu, psichoakustika, medijų menais ir grafiniu dizainu. Kuriant „Reflexio“ Talino vienuolyne, nusprendėme, kad geriausias garsas šiuo atveju yra tyla. Tačiau galvojame, kad tolimesniuose „Reflexio“ galėtų atsirasti ir garsas.
Ką Jums reiškia dalyvavimas šviesų festivalyje „Beepositive“? Kodėl nusprendėte prisijungti?
„Beepositive“ yra vienintelis tarptautinis šviesos festivalis Vilniuje, šiuo metu sparčiai augantis ir pritraukiantis vis daugiau šviesos menininkų. Tai ne tik gera galimybė susipažinti su kitais kūrėjais ir jų darbais, bet ir galimybė prisidėti prie šio festivalio augimo.
Vilniaus šviesų festivalyje bus galima pasigrožėti ir patyrinėti tiek Trakų Vokės, tiek Pilaitės erdves, kuriose išvysite ne tik „Reflexio“, bet ir galybę kitų šviesos meno projektų. Trakų Vokėje spalio 9 dieną bus galima grožėtis vietinio menininko Ojaro Mašidlausko projektais – instaliacijomis „Drugelis“, „Rūmų damos“, „Bendruomenės medis“ ir daug kitų. Ojaras kartu su Romu Žmuizdinavičiumi paruoš ir bendrų šviesos instaliacijų „Pasaulio kūrėjas“, „Miesto kūrėjas“, „Parko istorijos“. Kastė Mašidlauskaitė taip pat pristatys porą instaliacijų. Bus galima išvysti ir keletą kūrybinių dirbtuvių „Beepart“ projektų.
„Užupio meno inkubatorius“ spalio 9 d. nuo 19 val. kviečia visus į Užupio g. 2 A. Čia po Malūnų gatvės tiltu bus įžiebtas dizainerės Jurgitos Jakubauskaitės kabantis sodas, operatorius Samvelas Gandžumianas pristatys šviesų projekciją ant vandens, o tiems, kam šlapias vanduo jau pabodo, Darius Navickas („Mokslas šventei“) surengs maudynes spalvoto azoto ir vandens dūmuose.
Spalio 10 dieną į Pilaitę sugūžės dar daugiau žmonių. Kodėl? Nes čia bus dar daugiau šviesų ir netikėtų meninių sprendimų. Įdomų projektą pristatys Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos meninės veiklos organizatorius Jaroslav Daveiko su studentais. Interaktyviame projekte „Gyvybės medis“ kiekvienas galės pajausti gamtoje pasislėpusią mažą gyvybę ir pajutęs ryšį su ja galės išgirsti paslaptingus šviesos garsus susiliejant su gyvybės medžiu. Elena Sakalauskaitė kvies ieškoti Pilaitės vaiduoklio. Saulė Norkutė prikaustys ir mažų, ir didelių dėmesį su instaliacija – pasakojimu „Ten, kur auga plaukai“. Istorija papasakos, apie mažos mergaitės Gabėtos neįtikėtino dydžio plaukus, kurių ji nenori kirptis ir, kas dėl to atsitinka. Vėjas Aliukas rodys kelią į lazerinį tunelį, į kurį įėjęs žmogus matys kaip jis siaurėja, nes visi lazeriai nukreipti į vieną tašką, į tikslą, kurio beveik neįmanoma pasiekti.
Kartu su Tatjanos Symon projektu galėsite pasinerti į virtualią realybę, kaip teigia pati Tatjana: „Mano darbuose nepaprastai svarbūs empiriniai šviesos, spalvos ir erdvės pojūčiai. Jų dėka stebintysis geba abstrahuotis nuo įprastos šio pasaulio kasdienybės ir ją peržengti – papulti į mano sukurtą virtualią iliuziją.“ Apie savo šviesos instaliaciją „Banga“ Monika Grikštaitė pasakoja: „Vanduo – gyvybės ir gimimo simbolis, vandens judėjimo ciklas yra nenutrūkstantis ir nesustabdomas. Vandens ir vėjo sąveikoje atsikartoja dalelių judėjimo sukeltas reiškinys – bangos. Remiantis meandroornamentine stilizacija „Banga“ kyla ir leidžiasi tarp dviejų stichijų – žemės ir oro. Matoma dalis – viršutinė, apatinė dalis nematoma/įsivaizduojama, šios dalys susijungia stebėtojo vaizduotėje ir sudaro vientisą judančią struktūrą.“ „Beepart“ įkūrėjas Andrius Ciplijauskas kartu su Žilvinu Stankevičiumi pristatys šviesos instaliaciją, kuri „uždegs“ vandenį. Donatas Norušis šįmet demonstruos skulptūras. Pasirodys ir kitos projekto „BalticLightChain“ („Baltijos šalių grandinė“) dalyvės, tai – Jurga Marcinauskaitė ir Kotryna Čalkaitė, kurios žadins vaizduotę su „Mitine pabaisa“. Vaizduotės kanalai persijungs stebint menininko Lino Kutavičiaus projektą „SoundofLight“ („Šviesos garsas“), kuriame šviesa susilies su muzikos garsais. Renginį pristatanti Info TV nustebins instaliacija „InfoTV medis“. Generalinis festivalio rėmėjas „EIKA“ kvies užsukti į muziejų po atviru dangumi prie vėjo ir vandens malūno. Šviesų instaliacijų sulauksime ir iš informacinių rėmėjų Relax FM bei iš įmonės „Neptūnas“, kurie su mumis draugauja jau antrus metus. Šviesos meno projektų, instaliacijų bus daug daugiau, bet apie juos sužinoti galėsite atvykę į festivalį spalio 9 d. (17–24 val.) Trakų Vokėje, nuo 19 val. Užupyje, o spalio 10 d. (16–24 val.) Pilaitėje. Festivalio metu bus prekiaujama rankų darbo gaminiais, vyks kūrybinės dirbtuvės, kino seansai, ekskursijos, interaktyvūs užsiėmimai, spektakliai, pasirodys Lietuvos atlikėjai, grupės. Švies ne tik festivalio erdvė, bet kartu su „Pliustrys“ ir kostiumai bei laukia daug kitų pramogų. Dalyvavimas nemokamas.
