Ričardas Bartkevičius – žymus lietuvių dailininkas, tapytojas, pedagogas ir vienas iš ryškiausių lietuvių neoekspresionizmo atstovų. Gabumams dailei pasireiškus dar ankstyvoje vaikystėje, dailės studijos prasidėjo Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokykloje. Pirmoji personalinė Ričardo Bartkevičiaus paroda įvyko 1979 m. Vilniaus dailės institutą (dabar Vilniaus dailės akademiją) jis baigė 1986 m., netrukus tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu (1990 m.). Yra laimėjęs Speyr miesto stipendiją Vokietijoje, pelnęs Lietuvos dailininkų sąjungos metinę premiją, du kartus – Aukščiausio laipsnio valstybės stipendiją.
Galerijoje eksponuojami darbai plėtoja mėgstamiausias tapytojo temas – daiktų pasakojamas istorijas. Kaip pastebėjo menotyrininkė Monika Krikštopaitytė, tai yra savičiausia ir įdomiausia menininko kūrybos dalis: „Tapytojo kuriamose situacijose yra nemažai ironijos ir linksmumo. Spalviškai skambios drobės atrodo kaip smagūs nuotykiai, kuriuose užkoduoti žmogiški (kiekvienam suprantami) jausmai: baimė, abejonė, geismas. Apie jį rašę tyrinėtojai pastebi, kad tapytojas mėgsta naudoti absurdo situacijas. O absurdas, kaip žinia, visuomet mėgo bičiuliautis su humoru.“
Nors menininkas yra klasikinės tradicinės tapybos propaguotojas, jo darbai nei savo turiniu, nei tapymo maniera netelpa į aiškius ir griežtus apibrėžimus. Ryškūs, energingi, laisvi, gaivališki, optimistiški darbai pulsuoja vidiniu dramatizmu. Paprastose kasdienybės detalėse slypi daugybė užkoduotų prasmių ir simbolių, o kalbėjimas metaforomis, simboliais ir ezopo kalbos atgarsiai įauga į kiekvieną dailininko pasirinktą siužetą. Dailininkas ironizuoja šiuolaikinio gyvenimo aktualijas ir emocingai, impulsyviai kaip vulkano krateris trykšdamas spalvų fontanais, prabyla į žiūrovą, intelektualiai apibendrindamas kasdienybės situacijas.
„Daiktai man pasitarnauja kaip tobula žmogiškųjų jausmų ir santykių išraiška. Išreikšti norimą mintį man geriausia per atpažįstamą daiktą, objektą. Jie mano tapyboje yra svarbūs prasmės nešėjai, pasakojantys apie žmogaus išgyvenimus, konfliktus, meilę, sambūvį, neapykantą, draugystę ir daugelį kitų dalykų, – sako R. Bartkevičius. – Kūrybos procesas – tarsi savotiškas transas, laikas, kai atsiriboju nuo supančios tikrovės ir atsiduriu visai kitoje realybėje. Nesinori dramatizuoti, sutirštinti spalvų, nes gyvenimas ir taip yra dramatiškas. Man artimesnis pokštas, groteskas, (auto )ironija, tačiau savo kūriniuose visada palieku vietos vilčiai, susimąstymui.“
Tapytojas R. Bartkevičius aktyviai dalyvauja Lietuvos kultūriniame ir mokslo gyvenime, jo personalinės parodos jau skaičiuoja trečią dešimtį, menininko darbais džiaugėsi ne tik Europos žemyno, bet ir Azijos, Amerikos meno mylėtojai. Būdamas dar ir talentingas pedagogas, profesorius, per ilgametį darbą su studentais yra atskleidęs ir išpuoselėjęs ne vieną talentą ir mokslininką dailės srityje. R. Bartkevičiaus darbų yra įsigiję Zimmerli dailės muziejus (JAV), Speyer miesto savivaldybė (Vokietija), Tore Canavese miesto savivaldybė (Italija), Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos dailės muziejus, Modernaus meno centras, privačios galerijos bei kolekcininkai iš Prancūzijos, Vokietijos, Izraelio, Danijos, Niujorko ir Pitsburgo (JAV), Norvegijos, Italijos, Kanados ir Lietuvos.
Žymus lenkų dailėtyrininkas Krzysztofas Stanisławskis taip apibūdino R. Bartkevičiaus kūrybą: „Šis puikus neoekspresionistas sukūrė labai originalų tapybos stilių, kuris primena devintojo dešimtmečio transavangardizmą, tačiau yra spalvingesnis, universalesnis ir žaismingesnis.“ Paroda veiks iki 2013 m. sausio 2 d.
