Festivalis, apie kurį, gali būti, nieko nesate girdėję, šiemet vyks jau aštuntą kartą ir sukvies daugiau kaip 1000 žmonių.
Užaugusių vaikų žaidimai
„Žaltytis gimė iš suaugusių žmonių noro žaisti. Tuo metu daugelis mūsų dar neturėjome vaikų. Norėjosi susikurti erdvę, kurioje būtų galima trumpam išsinerti iš kasdienybės, persikūnyti, kurti istorijas ir pažvelgti į pasaulį vaiko akimis“, – prisimena Guoda Bardauskaitė-Miloš.
Pirmasis festivalis vadinosi „Žalčiasalis“ ir vyko vaikų mylimo rašytojo Vytauto V.Landsbergio sodyboje. Būtent jis tapo ir festivalio vardo krikštatėviu. „Kasmet prie šio žaidimo prisijungė vis daugiau šeimų. Festivalis augo, keitėsi, bet jo širdis liko ta pati“, – sako Guoda. Komandą išlaikyti drauge padėjo nenutrūkstamas žaidimas ir juokavimas drauge: vietoje valdybos festivalis turi žaltybą, vietoje posėdžių vyksta polėkiai, o kelią visiems padeda rasti žaltėlapiai.
Nuo trijų iniciatorių ir maždaug 150 dalyvių „Žaltytis“ užaugo iki bendruomenės, kuri šiandien apima 20 visus metus dirbančių organizatorių, 60 savanorių ir suburia apie tūkstantį žmonių. Kartu su Žaltyčiu augo ir pirmuosiuose festivaliuose siautę vaikai. „Užsikrėtę žalčiu“ ilgam, šiandien jie tikrina bilietus, pasitinka atlikėjus ar dalina ledus.
Baubų tyrinėtojai ir karvių glostytojai
„Šiemet, įvertinus geopolitinį kontekstą, norėjosi atsigręžti į lietuviškas šaknis, tautosaką ir mitologiją. Galvodami apie šių metų festivalį vis grįždavome prie senųjų istorijų, sakmių ir būtybių, kurios jose gyvena. Taip gimė „Bildukų monų“ tema. Iš jos pamažu augo ir programa – pasakojimai, muzika, amatai, žaidimai, miško patyrimai ir kūrybinės dirbtuvės“, – pasakoja viena festivalio programos kūrėjų Karolina Sugint-Kaupė.
Festivalis pirmąsyk vyks Kazlų Rūdos savivaldybėje, jo programoje skambės Vytauto V.Landsbergio, Golden Parazyth, Liucės, grupės „Braška lizdas“, Sauliaus Petreikio muzika. Dalyvių lauks paskaitos, kūrybinės dirbtuvės, pasakos, žaidimai, karvių glostymas bei veiklos, kurias ves lietuvių tautosaką, mitologiją ir šiurpiąsias istorijas tyrinėjantys žmonės. Už amatų mugę atsakinga Viktorija Janilionytė sako, kad šiemet mugėje susitiks labai skirtingi kūrėjai ir meistrai.
Čia bus galima sutikti ir jauną drožėją, ir vieną iš nedaugelio Lietuvoje likusių medinių žaislų meistrų. „Man atrodo gražu matyti šalia jaunus kūrėjus ir ilgamečius amato meistrus. Žaltytyje lietuviškumas nėra uždarytas praeityje. Jis gyvas, kuriamas šiandien ir nuolat atrandamas iš naujo“, – sako Viktorija. Šeštadienio vakarą ketinama užkurti „bildančią eiseną“, kurioje kiekvienas turės progą pademonstruoti savo bildukišką kostiumą.
Kaip persirengti nematomomis būtybėmis ir nepalikti pėdsakų
Persirengimas yra viena ryškiausių Žaltyčio tradicijų. Per festivalio istoriją jo pasaulyje jau gyveno elfai ir fėjos, indėnai, cirko artistai, džiunglių gyvūnai, kitų planetų gyventojai. Kasmet skelbiama nauja tema, atsispindinti ne tik programoje, bet ir dekoracijose bei kostiumuose, kuriuos prieš festivalį pasiruošia patys dalyviai. Pasiruošimas daugeliui tampa viena smagiausių laukimo dalių. Kostiumai gimsta namuose, dirbtuvėse, šeimų vakaruose ir pokalbiuose apie tai, kuo šiemet norėtųsi tapti.
„Persirengimas mums niekada nebuvo tik kostiumai. Tai galimybė trumpam nusimesti kasdienius vaidmenis. Leisti sau pažaisti, stebėtis, būti netobulam. O galų gale – prisiminti, kas esi po visomis kasdienybės kaukėmis“, – sako Guoda. Šiais metais festivalio tema meta persirengėliams iššūkį: kaip žinia, bildukai yra nematomos būtybės, tad pasiruošti kostiumą reikia išradingumo. Kaip ir kasmet, tai padaryti padeda organizatorių paruošti vaizdai įkvėpimui, kuriais prieš festivalį dalinamasi socialiniuose tinkluose.
Į pagalbą dalyviams tradiciškai skubės drabužinės komanda, padėsianti papildyti kostiumą aksesuarais ar pasipuošti teminiu makiažu.Tikimasi, kad dauguma kostiumų gims iš jau turimų daiktų, gamtinių medžiagų, senų drabužių ir fantazijos. Nuo pat pirmųjų metų Žaltytis kuriamas kaip blaivus ir gamtai draugiškas festivalis. Čia skatinama kūrybiškai pernaudoti daiktus, rūšiuoti atliekas ir švęsti taip, kad po šventės gamtoje liktų kuo mažiau pėdsakų.
Tūkstančio žmonių paslaptis
Paradoksas, kad nedaugelis yra girdėję apie festivalį: žinia sklinda iš lūpų į lūpas, o organizatoriai, vietoj komunikacijos tobulinimo, kasmet suka galvas kaip sutalpinti vis augančią auditoriją. Didelė dalis bilietų į Žaltytį parduodama dar prieš Kalėdas, kai būsima programa nėra nei paskelbta, nei sugalvota. Nepaisant to, grįžtamasis ryšys rodo, kad atvejai, kai lūkesčiai viršijami, dažnesni nei priešingi. „Tai vienas gražiausių vasaros nuotykių. Retai pasitaiko, kad realybė viršija lūkesčius. Čia buvo būtent taip. Gerai buvo viskas – vieta, tema, organizavimas. Bet svarbiausia – kūrybinė dvasia, pagaunanti ir jauną, ir pagyvenusį“, – prisimena festivalio dalyvė, vaikų globėja Vaiva Sikorskienė.
„Tai ypatingas festivalis. Puikiai organizuotas, sukūręs nerealią atmosferą ir leidžiantis susirasti savo erdvę visiems: vaikams ir tėvams, norintiems groti ir piešti, klausyti ar žiūrėti, žaisti ar medituoti“, – dalinosi aktorius Justas Tertelis. „Jeigu festivalį būtų galima iki galo nupasakoti žodžiais, tikriausiai jo nereikėtų kurti kasmet iš naujo. Svajoju, kad šią magišką atmosferą galėtų patirti kuo daugiau žmonių.“, – sako organizatorė Guoda Bardauskaitė-Miloš.
Daugiau informacijos, programa ir bilietai čia.
Festivalį finansuoja Lietuvos Kultūros Taryba ir Kazlų Rūdos savivaldybė.
