Pažaisti, ar ir išgirsti, kaip žmonės gyveno Vilniuje prieš 500 ar 600 metų kviečia Valdovų rūmai. Šį kartą Senųjų karališkųjų amatų ekspertai pataria, kaip nulipdyti keraminį suvenyrą, ar atspausti grafikos darbelį. Jų motyvai sukurti pagal archeologinius rūmų radinius.
„Suradome net ir tris karalius mūsų 600 metų senumo kokliuose, krosnių koklių likučiuose. Taigi, tris karalius turime net nuo XV amžiaus rūmų pavelde.
Be abejo, galima gotikiniuose raštuose įžiūrėti ir tokius griežtus, taisyklingus ornamentus, kurie labai panašūs į snaiges“, – pasakoja LDK Valdovų rūmų muziejaus edukacinių programų vadovė Vida Kaunienė.
Senosios muzikos ekspertai dar dvi dienas Valdovų rūmuose vaikus supažindins su instrumentais, kurie Lietuvos didžiosios kunigaikštystės dvare skambėjo renesanso ir ankstyvojo baroko epochomis.
Pasak muziejininkų, Valdovų rūmuose grodavo muzikantai iš germaniškųjų, itališkųjų dvarų. Užsienio atlikėjai savo kūrinius dedikuodavo mūsų valdovams.
„Kai kurie iš matytų manuskriptų ir spausdintų natų yra dedikuoti būtent Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kunigaikščiams, pvz., Žygimantui Vazai italų kompozitorius Francesco Ronzoni išleido labai įdomų veikalą kaip improvizuoti, ir kaip ornamentuoti įvairias melodijas.
Nes ankstyvojo baroko laikotarpiu gyvi atlikėjai –kaip ir šiuolaikiniai džiazo atlikėjai – turėjo mokėti puikiai improvizuoti ir ornamentuoti.
Natose būdavo užrašyta tik dalis to, ką atlikėjai turėtų groti ir dainuoti, o visa kita buvo palikta atlikėjo fantazijai“, – sako LDK Valdovų rūmų muziejaus senosios muzikos ekspertė Ieva Baublytė.
Nors popietės „Trijų karalių dovanos“ skirtos muzikai, keramikai ir senosios grafikos darbeliams, muziejininkai leidžia išbandyti ir senuosius ginklus.
Pasak edukologų, taip vaikai lengviau įtvirtina žinias, įgytas mokykloje iš vadovėlių.
Edukacines dirbtuves jau ne pirmą kartą rengiantis Valdovų rūmų muziejus teigia ir pats besimokantis, kaip patraukliau pateikti Lietuvos valdovų gyvenimą.
