„Subkultūras galima vadinti aktyviais jaunatviškais judėjimais, kuriuos vienija išraiškinga veikla, muzika, aprangos stilius, o kartais net filosofija. Tai ne tik žinomos gatvių puošmenos – „pankai“ (pasisako už mažesnį individo laisvės ribojimą), „metalistai“ (sunkiosios muzikos mėgėjai) , „baikeriai“ (juodos odos drabužių, motociklininkų ir tatuiruočių propaguotojai) „rastamanai“ (taikūs žolės rūkoriai) – bet ir menkiau pažįstami „flešmoberiai“ (minia dalyvių drauge atliekantys sutartą veiksmą viešoje vietoje) ar „emo“ (emocionalūs ir depresijos prislėgti žmonės)“, – teigia „Drag-on-fly“ sumanytojas Kristupas Sabolius.
Paskutinį rugsėjo savaitgalį prasidėsiantis renginys į Vilniaus mokytojų namų kiemelį žada sutraukti įvairių subkultūrų atstovus ir miestiečius. Siekdami atverti kitaip mąstančių gyvenimo užkulisius organizatoriai kiekvieną savaitgalio vakarą rodys po du filmus apie įvairių subkultūrų gyvenimą: pankų, metalistų, hipių, skustagalvių ir kitų.
Kaip BNS teigė festivalio organizatorius Mantas Velykis, filmų sąrašus siūlė patys subkultūrų atstovai, su kinu dirbantys žmonės ir subkultūras tyrinėjantys mokslininkai. Į atrinktų filmų sąrašą pakliūna: „Tai – Anglija“, „Paskutinės dienos“, (netiesiogiai pasakojantis apie roko grupės „Nirvana“ vokalisto Kurto Cobaino gyvenimą), režisierės Inesos Kurklietytės darbas „Lengvas raganavimas“ ir trys skandinaviški filmai.
Visus tris festivalio vakarus Vilniaus mokytojų namų kiemelyje rinksis subkultūrų atstovai, kurie pasakos apie savo gyvenimo būdą, įtrauks į netradicinio šokio eksperimentą, pasiūlys čia pat pasigaminti naudingų daiktų ar pakvies į didelio susidomėjimo sulaukusį „blusų“ turgų, kuriame apsilankyti bus galima rugsėjo 28 d. popietę.
M.Velykis BNS sakė, kad festivalio pavadinimą kiekvienas turėtų suprasti savaip, kaip ir pačias subkultūras. „Iš esmės „Drag-on-fly“ reiškia laumžirgį, tačiau taip pat galima įžvelgti ir pakėlimo skrydžiui prasmę“, – aiškino organizatorius.
Anot „Drag-on-fly“ sumanytojo, pagrindinis iniciatyvos tikslas – ne tik suteikti dar vieną galimybę subkultūroms prisistatyti, bet ir paskatinti miestiečių pažinimo norą, paneigti išankstines nuostatas ir stereotipus, skatinti kūrybiškumą, bendravimą ir toleranciją.
