Tikroji Šv.Huberto, dar vadinama Medžiotojų, diena yra lapkričio trečiąją, tačiau šventė dažniausiai perkeliama į artimiausią savaitgalį. Sekmadienio rytą Rotušės aikštėje susirinko nemažas būrys medžiotojų ir medžioklės gerbėjų. Sveikindami vieni kitus ir dalindamiesi patirtimi Vilniaus širdyje prisistatė medžioklės klubai iš visos Lietuvos. Be vaišėmis nukrautų stalų medžioklės mėgėjai atsivežė ir dalį savo trofėjų – stirnų kaukolių ir ragų, lapių kailių ir iškamšų bei kitokių įdomybių, o kartu išdygo ir sumedžiotų gyvūnų kailiais puošta palapinė.
Šventės organizatoriai itin džiaugėsi, kad šiemet į Vilnių pasveikinti Lietuvos medžiotojų atvyko Vokietijos Šiaurės Reino – Vestfalijos žemės Euskircheno miesto didžiųjų medžioklinių ragų orkestras. Tokio orkestro koncertas Lietuvoje įvyko pirmą kartą.
Gamtosaugininkai medžioklei pritaria
Renginyje sutiktas Aplinkos ministerijos gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius tikino, kad medžioklė yra sveikintinas, o ne kaip kai kurie mano, smerktinas dalykas. „Pats nemedžioju, bet dalyvauju tokiuose renginiuose. Dauguma šių žmonių pirmiausia gamtininkai, o tik po to medžiotojai“, – sakė S.Paltanavičius.
Šūvis bendrame medžiotojo gyvenime užima vos vieną tūkstantąją dalį.Jis teigė palaikantis medžioklę, todėl, kad medžiotojai yra suinteresuoti ir globoti, ir reguliuoti mišką. „Kiekvienas klubas ir būrelis turi nuolatinius medžioklės plotus ir jie už juos yra atsakingi. Kaip čia buvo – kažkam šernai bulves iškniso, o po to patys medžiotojai sumokėjo tam ūkininkui“, – pasakojo gamtosaugininkas. Anot jo, neretai žmonės galvoja, kad medžiotojas – iš kažkur atsiradęs žiaurus žmogus, kuris važiuoja į mišką kažką nudobti. „Tas šūvis bendrame medžiotojo gyvenime užima vos vieną tūkstantąją dalį“, – tikino Aplinkos ministerijos atstovas.
Medžiotojams svarbiausias bendravimas
„15min“ kalbintas Medžiotojų klubo „Dalija“ prezidentas Egidijus Pipynė tvirtino, kad švęsti Šv.Huberto dieną – graži tradicija, o toks minėjimas būtinas, nes medžiotojams itin svarbu turėti globėją. „Mūsų devizas toks – „Mes čia ne mėsos susirinkome, o pabendrauti“. Esame vilniečiai, medžioti važiuojame į Švenčionių rajoną, prie pat pasienio su Baltarusija. Toli, bet ką darysi“, – šypsojosi vyras. Anot jo, dabar galima medžioti stirnas, šernus, briedžius, o nuo spalio 15 dienos leista ir medžioklė su varovais. „Vakar ieškojome briedžio, bet neradome. Mūsų buvo 16 medžiotojų ir 9 varovai“, – sekmadienį sakė E.Pipynė. Anot jo, medžiotojų klubai tarpusavyje nesivaržo.
„Tikslas yra kažką sumedžioti, bet ne kuo daugiau iššaudyti. Pavyzdžiui, vakar sumedžiojome tris stirnas ir vieną šerną. Tai tos mėsos net ir per daug buvo 16-ai medžiotojų. Praėjusią medžioklę sumedžiojome tik vieną stirną. Bet nuo to medžioklė ne prastesnė“, – klubo vadovui pritarė kitas „Dalijos“ narys. Sekmadienį smagiai nusiteikę medžiotojai tikino, kad prasto oro medžioklei, kaip ir šventei, nebūna.
Lietuvoje yra apie 1 tūkst. medžiotojų klubų ir būrelių, kuriuose suskaičiuojama daugiau kaip 30 tūkst. medžiotojų. Šventės metu taip pat buvo galima ir laikyti egzaminą, reikalingą gauti leidimą medžioti.
