Ketvirtadienį Pramogų arenos salė tikrai nelūžo nuo klausytojų, matyt, bilietų kainos kandžiojosi – jos svyravo nuo 70 iki 150 litų. Publika buvo labai marga – nuo jauniausių krykštaujančių muzikos gerbėjų iki solidžių ponų bei ponių. Vis dėlto daugiausia šis renginys pritraukė jaunų žmonių.
Įtakingas britų leidinys „The London Times“ rašo, kad „šių būgnininkų programa tokia užkrečiama, o jos poveikis toks galingas, kad žiūrovai jau su pirmaisiais būgnų garsais stoja iš savo vietų, ploja ir patys kuria šou“. Tačiau kuklieji lietuviai tai daryti įsidrąsino tik pačioje pabaigoje. Koncertas vėlavo pusvalandį, gal todėl japonai buvo pasitikti kukliais plojimais ir tik po pirmųjų pagrindinio grupės nario atliktų kūrinių publika pradėjo audringai reaguoti ir atsakyti aplodismentais į jų atliekamą muziką, drąsesni net šaukė „pirmyn, vyrai!“.
Koncerte suskambo ne tik tradiciniais japonų mušamaisiais, perkusiniais, bet ir styginiais bei pučiamaisiais instrumentais kuriama muzika, gausu buvo ir teatro elementų. Negalėjo nesužavėti įtaigi ir nuoširdi atlikėjų kūno kalba – su publika jie bendravo vien gestais, prašydami palaikymo, norėdami sulaukti klausytojų atsakymo plojimais į veiksmą scenoje. Daugumą kūrinių buvo energingi, verčiantys stotis iš vietos, tačiau būta ir ramesnių, lyrinių, kuriuose ypač išraiškingas buvo judesys. Ypač profesionaliai, nesustojant pasirodymui, buvo pereinama iš greitų melodijų į lėtesnes ir vėl grįžtama prie publikos raginimo prisidėti.
![]() |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Geriausi Japonijos būgnininkai „Yamato The Drummers Of Japan“ |
Scenoje vienu metu pasirodė daugiausia 10 atlikėjų, tačiau paprastai grojo penki ar mažiau. Verta pripažinti, kad dėmesį prikaustė pasirodymo pradžia, kai atlikėjas vienu metu grojo keturiais, o vėliau net penkiais būgnais. Klausytojų aistras kaitino ir savotiškos rungtynės, kova tarp dviejų būgnininkų, kai bandyta pralenkti vienas kitą, atkartojant melodijas, o galiausiai kova vienas prieš vieną virto porų varžybomis bei grupiniu pasirodymu. Būta ir improvizacijos, šokio elementų: prieš pertrauką nusileidus uždangai trys japonai improvizavo muzikos instrumentu, panašiu į mažas mušamąsias lėkštes, savo judesiais ir mimika primindami žaislines beždžionėles.
Po pertraukos publiką svečiai nustebino kitais drabužiais – kuklią juodą aprangą pakeitė spalvingi tradiciniai kostiumai. Atmosfera kaito, kol koncertui baigiantis beveik visi žiūrovai jau stovėdami vieningai prašė pakartoti, groti dar. Į tai būgnininkų kolektyvas atsakė vieninteliu nuoširdžiai ištartu lietuvišku žodžiu „ačiū“.







