Primityvus piešimas, palydimas taikliomis frazėmis, gimdo netikėtas įžvalgas – Arūnas aplinką mato it aukštyn kojomis: „...Lietuvai tuo metu reikėjo kurti savo naująją mitologiją, o man Darius ir Girėnas pasirodė tokie komiški. Jie nei perskrido, nei buvo pirmieji, bet kažkodėl juos labai garbina. Todėl ir stojo į vieną gretą su Jūrate ir Kastyčiu, ir Dzeusu tuo mūsų, Perkūnu, nes lietuviai labai mėgsta visokias mitologines istorijas. Ir aš pats bandžiau rašyti tą mitologiją, bet čia jau vėliau.“
A.Kavaliausko piešiniai kone 20 metų keliavo iš rankų į rankas, kol galų gale buvo surinkti ir išleisti. Šioje knygoje sudėta nedidelė dalis jo piešinių, tekstų ir keletas eilėraščių.
Knyga, jos autorius, jo darbai... ir vakaro šeimininkė A.Kaušpėdienė lauks paskutinį lapkričio trečiadienį nuo 19.00 val.
Apie šią knygą pilotas.lt rašė Audrys Karalius:
Architektas Arūnas Kavaliauskas yra tylus, kalba mažai, negarsiai ir kažkaip senoviškai. Tarsi patarlėmis, tarsi aforizmais. Tai jau seniai kėlė įtarimą. Ir įtarimas pasitvirtino – Kavaliauskas išleido knygą. Ir kas baisiausia – ta knyga yra ne apie architektūrą. “Visai nesuprantamų reiškinių stebėjimas” vadinasi ta knyga.
Taupykim laiką – tai knyga, raunanti stogą!
Aišku, kokiam nors menotyros doktorantui iš reikalo – knyga taip ir liks „neatpažintu reiškiniu“, nes apie ją nėra „autoritetingų atsiliepimų“, kuriuos galima cituoti. Nėra ir analogų. Nes Kavaliauskas styro vienas kaip pirštas nacionalinio humoro dirvonuose. Nes kol kas niekam nepavyko taip nenuspėjamai, vizualiai ir meistriškai žongliruoti ant kasdienybės arba ant pompastiškų štampų briaunų. Nes kol kas niekam nepavyko taip tvirtai sukalti į vieną konstrukciją piešinio, teksto ir šrifto autoriniais ironijos diubeliais!
Tačiau nepabijokime to žodžio – knyga nekiekvienam!
Nes humoro neišmoksi. Jo nedėsto universitetuose ir akademijose. Apie humorą nerašomos disertacijos. Ir ačiū dievui. Nors iš tikrųjų, jeigu labai gerai pagalvoji – Arūno Kavaliausko knyga „Visai nesuprantamų reiškinių stebėjimas“ visiškai atitinka daktaro disertaciją ir apimtimi, ir turiniu. Todėl rekomenduočiau dalį tiražo įrišti kietais, prabangiai blizgančiais viršeliais ir papildyti paantrašte: „Nacionalinio identiteto diskursai šiuolaikinėje Lietuvos juokavimo praktikoje“ (humanitariniai mokslai, menotyra (03H), skulptūra ir architektūra (H312), kiti nesuprantami reiškiniai (H313).
