Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

XVIII amžiaus operą atradęs Alexis Soriano: „Labai apsidžiaugiau, pamatęs Lietuvos vardą“

Alexis Soriano
Yurko Dyachyshyno nuotr. / Alexis Soriano
Šaltinis: 15min
0
A A

Valdovų rūmuose gruodžio 10, 11 dienomis nuskambės unikalus muzikinis kūrinys – daugiau nei 200 metų senumo opera „Everardas – antrasis Lietuvos karalius“, kurią XVIII a. sukūrė portugalų kompozitorius J.de S.Carvalho, o libretą parašė italų poetas Gaetano Martinelli. Šį muzikinį paveldą Madrido karališkajame archyve neseniai surado lietuviškų šaknų turintis ispanų dirigentas Alexis Soriano ir su dideliu užsidegimu atvyko statyti šį kūrinį į Lietuvą.

„Mano mama turi seną lietuvišką pavardę ir nors iki 29-erių nebuvau lankęsis Lietuvoje, visą laiką turėjau galvoje mistifikuotą šios šalies įvaizdį. Įsivaizduodavau ežerus, miškus, prisimindamas vaikystėje girdėtas pasakas. Ta mistika man labai patiko. Visada norėjau atvykti į Lietuvą ir padaryti ką nors dėl jos, – lietuviškai aiškino A.Soriano. – Todėl labai apsidžiaugiau archyve išvydęs seną operą su Lietuvos vardu ant viršelio. Atvertęs ją, pamačiau, kad jos muzika yra gera, o siužetas įdomus ne tik istorikams. Šiame kūrinyje yra karas, valdžia, meilė, intrigos – visa tai, ko reikia operai.“

Labai apsidžiaugiau archyve išvydęs seną operą su Lietuvos vardu ant viršelio. Atvertęs ją, pamačiau, kad jos muzika yra gera, o siužetas įdomus ne tik istorikams. 

Nors rastoji opera „Everardas – antrasis Lietuvos karalius“ nėra paremta tikrais šalies istoriniais įvykiais, jame yra vietovardžių ir veikėjų, kurie iš tiesų egzistavo. Joje minimas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos renesanso visuomenės veikėjas Mykolas Lietuvis. Kūrinio veiksmas vyksta ne vėliau nei XVI amžiuje prie LDK ir Lenkijos sienos buvusioje Valkavisko pilyje. Siužete iškyla ir Aleksandras Augustas: šios istorinės asmenybės vardu pavadintas vienas pagrindinių veikėjų iš pradžių klaidžioja ir nusižengia, tačiau ilgainiui įrodo savo drąsą ir ištikimybę. Todėl kilnusis karalius Everardas II jam atleidžia ir sugrąžiną buvusią sutuoktinę Erenikę.

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad ši opera parašyta 1782 metais, apšvietos laikotarpiu. Nors tai – klasicizmo laikas, tuo metu jau atsiranda ir naujos pasaulėžiūros požymių. Būtent tie nauji aspektai padeda suprasti, kodėl libreto autorius pasirinko tokią originalią temą – Lietuvą, kuri suvokiama kaip praeities valstybė, didvyriška renesanso laikotarpio šalis, kurią autorius vadina karalyste, – aiškino libretą iš italų kalbos išvertęs filologas dr. Dainius Būrė. – Mums visiems norėtųsi, kad operos istoriškumas būtų aiškus, bet turime suvokti, kad klasicizmas yra archetipinio pobūdžio paradigma, siekianti atskleisti, kas yra universalu. Lietuva operos librete yra glaudžiai integruota į Europą, nes Lietuvos dvarų vertybės yra aktualios bet kuriam Europos dvarui.“

Šio kūrinio sukūrimo ir atkeliavimo iki Lietuvos istorija, anot operos pastatymo organizatorių, yra unikalus tautų bendradarbiavimo pavyzdys.

„Italas parašo libretą apie Lietuvą, o operai muziką sukuria portugalų kompozitorius. Tada Portugalijos karalius šią operą padovanoja Ispanijos karaliui ir po kelių šimtų metų Ispanijos archyve ją suranda pusiau ispanų, pusiau lietuvių dirigentas. Taip tarsi suvienijama visa Europa“, – šypsojosi operos pastatymo Lietuvoje organizatorė, VšĮ „Kultino“ direktorė Jūratė Černiauskienė.

„Tai buvo Europos Sąjungos pradžia“, – šmaikštavo A.Soriano.

Jis su dideliu entuziazmu šiuo metu operą stato kartu su „Vilniaus simfonietta“ ir jos dirigentu Vytautu Lukočiumi.

Operos siužetas yra labai netikėtas, keista įvairių faktų ir žinių kombinacija, kurioje Lietuva matoma kaip egzotiškas, mažai žinomas, bet įdomus kraštas. Svarbu, kad operos autoriai XVIII a. pro Lenkijos šydą apskritai pamatė Lietuvą.

„Nepaprastai malonu prisiliesti prie tokių atgimstančių kūrinių, susijusių su Lietuva. Užsienyje manęs dažnai prašo pasiūlyti lietuviškų kūrinių, o tai – gana sudėtinga, nes mūsų muzika prasideda nuo M.K.Čiurlionio. Todėl ačiū Alexiui, kad jis surado tokį kūrinį, kuris įeis į istoriją, – dėkojo V.Lukočius. – Alexis jau padarė pusę darbo, o dabar mes toliau šifruojame operos fotokopiją – nors viskas užrašyta gaidomis, susiduriame su tam tikrais šifravimo sunkumais, nes 1782 metai vis dėlto tolokai nuo šių laikų. Randame ženklų, kurių nežinome. Atlikus šį darbą, bus galima galvoti ir apie šios operos leidybą.“

Gruodžio 10, 11 dienomis Valdovų rūmuose bus pristatytas koncertinis šios operos atlikimas, kuris, kaip tiki organizatoriai, gali tapti šios operos tolesnio gyvenimo pradžia.

„Valdovų rūmų misija aktualinti ir pristatyti Lietuvoje Europos kultūros paveldą – taip pat ir muzikinį. Todėl mus suintrigavo šios operos atradimas ir pastatymo idėja, – tikino Valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja Jolanta Karpavičienė. – Operos siužetas yra labai netikėtas, keista įvairių faktų ir žinių kombinacija, kurioje Lietuva matoma kaip egzotiškas, mažai žinomas, bet įdomus kraštas. Svarbu, kad operos autoriai XVIII a. pro Lenkijos šydą – tuo metu Lietuva jau buvo Abiejų Tautų Respublikoje – pamatė Lietuvą.“

Pagrindinius vaidmenis operoje „Everardas – antrasis Lietuvos karalius“ atliks solistas Tomas Pavilionis, taip pat itin reto balso – sopranino – savininkas Viktoras Gerasimovas bei kiti žymūs balsai: Diana Tiškovaitė (sopranas), Nora Petročenko (mecosopranas) bei Ilona Pliavgo (sopranas).

„Mūsų operos pastatymas pristatys šiuolaikinį požiūrį į tą epochą. Interpretuoti ir diriguoti šį kūrinį man yra kur kas svarbiau, nei buvo jį surasti. Norėčiau, kad ši opera gyventų“, – tikino operos atradėjas A.Soriano, kuris jau yra dirigavęs daugumai Lietuvos orkestrų ir žada tęsti savo bendradarbiavimą su Lietuvos muzikos kolektyvais.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą