Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 30d. 20:00

Andrius Ropolas: Kai Konstitucijos prospektas taps vaiduoklių rajonu

Andrius Ropolas
Asmeninio archyvo nuotr. / Andrius Ropolas

Nuo 2007 iki 2021 Vilniuje bus iškilę daugiau nei 700 tūkstančių kvadratinių metrų naujų biurų erdvės. Tai yra labai didelis pokytis, turint omenyje, kad 2007 metais Vilniuje nebuvo nė 200 tūkstančių kvadratinių metrų – tiek pat, kiek jų šiuo metu yra Kaune.

Didžioji dalis naujų biurų Vilniuje koncentruojasi pagrindinėje miesto verslo teritorijoje – zonoje aplink Konstitucijos prospektą. Kai per trumpą laiko tarpą vienoje erdvėje iškyla daug tos pačios paskirties pastatų, kyla pagrįstas klausimas apie tokių vietų ateitį.

Visiems puikiai pažįstamos problemos, siejamos su sparčiai ir vienu metu statytais daugiabučių kvartalais. Praėjus penkiasdešimt metų po jų pastatymo, šie kvartalai tapo urbanistiniu iššūkiu – pasikeitus įpročiams, technologijoms ir gyvenimo kokybės lūkesčiams, dabar tenka greitai ir chaotiškai spręsti kilusias problemas. Daugiabučiai buvo statomi pigiai, apie ilgaamžiškumą ir kokybę nebuvo galvojama. Panašiai galima būtų apibūdinti ir šiuolaikinius biurų pastatus, kurie dažnai statomi tiek ilgaamžiai, kiek to reikalauja verslo planas. O kuo greičiau projektas atsiperka, tuo verslo planas yra geresnis.

Lietuvoje verslo kvartalai pradėjo dygti labai vėlai – pirmasis modernus verslo centras Konstitucijos prospekte „Europa“ iškilo tik 2004 metais, kai tuo tarpu Vakarų Europoje pagrindiniai verslo rajonai kilo 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiuose. Todėl nuo Vakarų Europos plėtojant verslo rajonus atsiliekame 40-50 metų, bet vietoje to, kad mokytumėmės iš kitų klaidų, mes sekame pusės amžiaus senumo madomis.

Per ateinančius dvejus metus Vilniuje planuojama pastatyti papildomus 260 tūkstančių kvadratinių metrų biurų ir tai tik sustiprins Konstitucijos prospekto kaip pagrindinio šalies verslo rajono įvaizdį. Tačiau šio rajono pagrindinė urbanistinė vystymo idėja yra 55-erių metų senumo. Visi aplink prospektą kylantys pastatai turi paklusti dešiniojo Neries kranto urbanistinės kalvos idėjai, kurią 1964 metais pasiūlė architektai Algimantas Nasvytis, Vytautas Čekanauskas ir Vytautas Brėdikis. Idėja labai paprasta – aplink Konstitucijos prospektą kylantys pastatai turi suformuoti naują miesto kalvą, todėl prospekto centre esantys pastatai yra aukščiausi, o judant į kraštus – palaipsniui žemėja. Praėjus daugiau nei pusei amžiaus po šios koncepcijos pasiūlymo, urbanistinė kalva vis dar formuojama, nauji biurų pastatai nuolat kyla. Apmaudu, tačiau per tiek laiko niekas nieko geresnio nei danguje nupiešta kreivė nesugalvojo.

Pagrindinė šios koncepcijos problema – ji rūpinasi tik paskutiniais pastatų aukštais. Tai yra tipinis 60-ųjų planavimo logikos pavyzdys, kai galvojama tik apie tuos aspektus, kurie matomi žemėlapyje arba iš labai toli, o tai, kas dedasi ant žemės, niekam neįdomu. Jeigu būtų rengiama šiuolaikinė Konstitucijos prospekto koncepcija, joje, veikiausiai, nebūtų skiriama daug dėmesio danguje piešiamam siluetui, prioritetas būtų teikiamas pirmiesiems dviem aukštams, nes jie yra patys svarbiausi – tiek iš žmonių, tiek iš viešųjų erdvių perspektyvos. O dangoraižių rajonuose viešosioms erdvėms atsiveria naujas potencialas – jos gali būti ant pastatų stogų, kaip tai dabar yra daroma Londono centre. Ten visi nauji pastatai privalo turėti visuomenei prieinamą erdvę viršuje. Lietuvoje, verslo kvartaluose vieša erdvė kol kas yra labiau spekuliacinis reklaminis įrankis, o ne miesto strategijos dalis.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Konstitucijos prospekte esantys Vilniaus dangoraižiai
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Konstitucijos prospekte esantys Vilniaus dangoraižiai

Stebint tai, kas vyksta Vakarų Europoje, matyti, kad po penkiasdešimties metų biurų pastatus tenka nugriauti arba rekonstruoti iš esmės, o patys verslo rajonai, jei per tą laiką su jais nieko nedaroma, patrauklumą ima prarasti dar anksčiau. Vadinasi, po 50 metų teks rimtai susirūpinti dabar iškilusiais verslo centrais. Vilniuje turėsime daugiau nei 700 tūkstančių niekieno negeidžiamų kvadratinių metrų pastatų, kurių didžiausia koncentracija bus Konstitucijos prospekte, o jo urbanistinė koncepcija tuo metu bus 100 metų senumo. Urbanistinė kalva taps saugotina vertybe (ji jau dabar tokia yra), galbūt net bus bandoma ją įtraukti į UNESCO, kaip paveldo objektą.

Į naujuosius biurų pastatus galime žiūrėti kaip į gamyklas. Šis panašumas yra ne tik dėl vykstančių pramonės revoliucijų, kurios žmones iš gamyklų cechų perkelia prie kompiuterių, tačiau ir dėl šių pastatų pritaikymo naujoms reikmėms. Anksčiau gamyklos įsikurdavo už istorinių centrų, patogiose vietose, bet miestams išsiplėtus, pramonei keičiantis, atsirandant poreikiui statyti naujus, modernius cechus arčiau greitkelių, pramonė išsikėlė iš senųjų valdų. Šiose teritorijose tuomet įsikūrė šimtai nedidelių firmelių, o dar vėliau, pakilus nekilnojamo turto vertei, pradėjo kurtis loftai ir kilti daugiabučiai. Panašius procesus dabar galime matyti Vakarų Europoje, kur kai kurie senieji verslo rajonai tuštėja, praranda savo patrauklumą, nes pastatai nebeatitinka naujausių reikalavimų. Tuomet pradedama siūlyti naujus būdus tuose pastatuose apgyvendinti žmones, labiau atverti visuomenei ir pritaikyti šiuolaikiniams miestų ir žmonių poreikiams. Todėl norint nuspėti šiuolaikinių biurų ateitį, užtenka pažiūrėti į senųjų gamyklų dabartį.

Briuselyje šiuo metu ruošiamas projektas, turėsiantis atnaujinti Pasaulio prekybos centro dangoraižius. Šiems pastatams, kaip ir šiauriniam Briuselio verslo kvartalui, jau beveik 50 metų. Nors miestas yra ganėtinai tankus, šis rajonas yra labai erdvus, o savaitgaliais ir po darbo tampa visiškai tuščias. Palaipsniui mažėjant rajono patrauklumui ir senstant pastatams, jis darosi vis tuštesnis ir darbo metu. Dabar architektai, menininkai, architektūros mokykla ir kiti aktyvistai ieško tokios erdvės potencialo.

Pirmasis bandymas pakeisti šią vietą bus Pasaulio prekybos centro dangoraižių pritaikymas šiuolaikinėms reikmėms, kurį pasiūlė konkursą laimėję architektai 51n4e ir urbanistai l’AUC. Nors pastato savininkai prašė nugriauti esamą pastatą, laimėjo strategija, kuri išsaugos dalį esamos struktūros, o kartu ir charakterio. Tai identiška tam, kas vyksta žmonėms buvusiose gamyklose įsirengiant loftus – nors ne viskas yra racionalu, tačiau specifinė atmosfera atperka nuokrypius nuo standartų. Naujai konvertuoto pastato viduje turėtų augti medžiai, o buvusiose biurų erdvėse apsigyventi žmonės. Pirmieji aukštai, planuojama, taps miestui atvira erdve, primenančia oranžeriją. Daugybė augalijos yra vienas iš pagrindinių architektų siūlomų būdų apversti nuobodžios ir negyvos verslo zonos įvaizdį aukštyn kojomis.

Paryžiuje taip pat įgyvendinami senų biurų atnaujinimo projektai – skubama iki 2024 metų vasaros olimpinių žaidynių iš pagrindų atnaujinti liūdnai pagarsėjusį 1973 pastatytą Tour Montparnasse dangoraižį. Jis turi blogą reputaciją, nes iškilo nelabai aiškiais būdais ir po jo atsiradimo Paryžiaus centre buvo uždrausta statyti bet kokius daugiaaukščius pastatus. Užpernai įvykęs architektūros konkursas sukvietė garsiausius pasaulio architektus, kurie stengėsi pasiūlyti tai, kas šiuo metu yra madinga kuriant biurus – dosnūs ir atviri pirmi pastato aukštai, viešos funkcijos ant stogo ir daugybė žalumos. Konkursą laimėjo Nouvelle AOM projektas, kuris siūlė visą parą aktyvų pastatą su oranžeriją primenančia panoramine erdve pastato viršuje ir žalias terasas pirmuose aukštuose. Pagrindinis siekis – geriau integruoti pastatą į miesto audinį ir sukurti teigiamą, patrauklų įvaizdį miestiečių akyse.

Atrodytų, kad Konstitucijos prospekte galima būtų nebekartoti senų klaidų, pasimokyti iš dabar vystomų projektų Vakarų šalyse ir iškart užbėgti įvykiams už akių. Tačiau kol kas 50 metų senumo urbanistinės vizijos ir nauji pastatai, kuriems jau dabar galima pradėti rengti rekonstrukcijos projektus, atrodo kaip priimtinesnis kelias.

Daug kalbėta apie Danielio Libeskindo studijos projektuotą biurą Konstitucijos pr. 18B, kuriame viešoji erdvė atlieka tokią pačią funkciją, kaip gausus kiekis majonezo pigiame burgeryje – tiesiog padeda maskuoti didesnes problemas. Tačiau tai tik blogiausias pavyzdys iš blogų.

Studio Libeskind nuotr./Naujos projekto k18b vizualizacijos
Studio Libeskind nuotr./Naujos projekto k18b vizualizacijos

Miesto centre žmonės dažniausiai nepastebi to, kaip atrodo pastatų fasadai, nes dėmesys krypsta į pirmus du aukštus, kuriuose įsikuria parduotuvės ir kavinės. Konstitucijos prospekte viskas yra atvirkščiai – visi pastebi pastatus, tačiau kas vyksta pirmuose dviejuose aukštuose – daug sunkiau pamatyti. Erdvės konstruojamos žiūrėjimui iš toli ir įspūdžio sudarymui greitai pralekiant automobiliu, tačiau kontaktas su žeme yra pamirštamas. Kol neegzistuoja aiškesnė viešųjų erdvių strategija, didesnė idėja, nei pastatų siluetas panoramoje, tol niekas savo iniciatyva neatsisakys statyti spekuliatyvių biurų ir nekurs darnios visumos.

Kaip tai atrodys po keliasdešimties metų yra aišku pasižiūrėjus į pavyzdžius užsienyje. Gera naujiena nebent ta, kad kol šie biurų pastatai dar atitinka standartus, tol turime laiko pasiruošti jų renovacijai ir apgalvoti naujus Konstitucijos prospekto ir panašių teritorijų ateities scenarijus. Jeigu dirbate panašiame biure, galite pabandyti įsivaizduoti, kaip šioje erdvėje atrodytų jūsų butas, nes tikėtina, kad ateityje galbūt čia ir galėsite apsigyventi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Video

00:34
00:16
00:05

Esports namai

URBAN˙/