Sekite 15min Google
Todėl IPMA lankytojus spalį pasitiko ne tik meno kūriniai, bet ir festivalio balsais tapusios senjorės gidės. „Aktyvus senjorų įsitraukimas į festivalį didina prasmės ir reikalingumo jausmą, o svarbiausia – padeda išlaikyti gyvenimo džiaugsmą“, – neabejoja ir ekspertai.
Ketvirtus metus Kaune vykstantis IPMA festivalis senjorus prisijungti prie savanorių komandos pakvietė jau antrą kartą.
„Senjorai taip pat nori gilintis, dalytis žiniomis ir būti aktyvia bendruomenės dalimi“, – sako festivalio sumanytoja ir meno vadovė Svetlana Batura.
Pasak jos, užsienyje, pavyzdžiui, Paryžiuje, vyresnio amžiaus žmonės į kultūrinę veiklą įtraukiami ne tik kaip lankytojai – jie tampa gidais, prisideda prie renginių organizavimo. „Norėjosi tokią praktiką pasiūlyti ir Lietuvos senjorams“, – pasakoja S.Batura.
Šiemet festivalyje daugiau nei 20 menininkų iš Lietuvos ir užsienio savo kūriniuose nagrinėja ryšio temą. Parodose atsiveria žmonių tarpusavio santykiai, asmeninės istorijos, visuomenės ir aplinkos pokyčiai, keliami kūniškumo, ekologijos, subkultūrų klausimai. Ruošdamosi vesti ekskursijas, senjorės dalyvavo specialiai joms surengtuose susitikimuose su menininkais ir kuratoriais, gilinosi į kūrinių aprašymus, klausėsi autorių pasakojimų apie kūrybines idėjas, darbų atsiradimo aplinkybes ir jų eksponavimą Kaune.
„Jei žmonės tiki žmonėmis, tai senjorai – senjorais. Tad į senjorų vedamas ekskursijas kiti senjorai ne tik ateina daug drąsiau, bet ir išeina pažadėję atsivesti savo draugus ir kaimynus“, – teigia socialinių mokslų daktarė, gyvenimo kokybės ir Laimės ekonomikos tyrėja Viktorija Starkauskienė. Ji jau antrus metus rūpinasi mokslinio tyrimo integravimu į festivalį, siekdama įvertinti, kaip vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimas kultūrinėje veikloje veikia jų gyvenimo kokybę.
Senjorai šiandien gyvena aktyviai
Pačios savanorės pastebi, kad šiandien vyresnio amžiaus žmonėms netrūksta galimybių gyventi aktyviai, o neretam senjorui, norint suspėti į visas veiklas, tenka planuoti laiką.
„Senjorai savanoriauja net keliose vietose, mokosi, sportuoja, rūpinasi anūkais ir lankosi renginiuose“, – šypsosi Aldona Čiūtienė, „Senjorų pasaulio“ savanorė ir Kauno rajono trečiojo amžiaus universiteto akademijos fakulteto prorektorė.
Nors pati savęs nelaiko meno pasaulio žmogumi, A.Čiūtienė pasakoja, kad galimybė tiesiogiai pabendrauti su kūrinių autoriais, išgirsti jų mintis ir geriau suprasti kūrybos aplinkybes jai paliko stiprų įspūdį.
„Galbūt todėl taip norėjosi šia patirtimi pasidalyti, pakviesti į parodą draugus, atskleisti ir parodyti ryšių temą“, – svarsto savanorė.
Savanorei Irenai Vidulaitienei meno pasaulis nėra svetimas – moteris dažnai lankosi parodose, dalyvauja edukacinėse veiklose. Vis dėlto tapusi gide ji į kūrinius pradėjo žvelgti ir per lankytojų reakcijas.
„Džiaugiuosi, kad atsirado laiko tokiems dalykams. Stebiu žmonių reakcijas, kaip menas veikia lankytojus. Vieni piktinasi nuogumu, kiti išreiškia nepasitenkinimą imigrantų tema, o dar kiti susižavi ir žada ateiti antrą kartą. Menas visuomet sukelia tam tikrų reakcijų, emocijų. O kai kurie darbai, pavyzdžiui, švedų fotografo Anderso Peterseno kūryba, sugrąžina į mūsų laikus, kuriuose buvo visko“, – pasakoja I.Vidulaitienė.
Dar viena prie iniciatyvos antrus metus prisijungusi savanorė – Irena Armanavičienė. Didelė jos gyvenimo dalis buvo susijusi su skaičiais, todėl dabar moteriai ypač įdomu išbandyti veiklas, leidžiančias daugiau laiko skirti menui ir kultūrai.
„Apsidžiaugiau šiemet festivalyje sutikusi pažįstamų veidų, jaučiu besimezgančius ryšius. Mėgstu bendrauti su žmonėmis, dalytis patirtimi ir apskritai – džiaugtis gyvenimu, kurį turiu šiandien“, – sako I.Armanavičienė.
Savanorystė – ne tik jaunimui
Vis dėlto Lietuvoje savanorystė vis dar klaidingai laikoma daugiau jaunimo veikla – savanoriauja tik apie 10 proc. senjorų, o jų įtrauktis į kultūrą gana fragmentiška.
„Kultūros prieinamumas senjorams ir aktyvus dalyvavimas nėra tiesiog pramoga. Kaip rodo moksliniai tyrimai, tai stipri prevencinė fizinės, emocinės sveikatos bei gerovės priemonė“, – teigia Viktorija Starkauskienė.
Šių metų senjorų grįžtamasis ryšys ir praėjusių metų patirtis rodo, kad aktyvus įsitraukimas į festivalį, vedant ekskursijas kitiems senjorams, mažina jų vienišumo jausmą, didina prasmės ir reikalingumo jausmą, augina savivertę ir, svarbiausia, padeda išlaikyti senjorų orumą bei gyvenimo džiaugsmą.
„Pastebime ir besikeičiančias jaunesnių lankytojų nuostatas vyresnio amžiaus žmonių atžvilgiu bei padidėjusį kitų senjorų įsitraukimą į kultūrą“, – pasakoja gyvenimo kokybės ir laimės ekonomikos tyrėja.
Ekskursijas senjorės visą spalį vedė ne tik savo bendraamžiams, bet ir jaunesniems lankytojams. Vienoms tai buvo galimybė prasmingai praleisti laisvalaikį, kitoms – pažinti meno pasaulį, susirasti bendraminčių ar geriau suprasti savo vaikų kūrybinį kelią.
„Pokalbis su tais, kurie atėjo pamatyti parodos, kažką duoda visiems – ir mums, ir parodos lankytojams“, – neabejoja savanorės.
Festivalį organizuoja Kauno kolegija ir „Kūrybinis blokas“. Daugiau informacijos: www.ipmafestival.lt
