Mergina tuo metu gyveno Arlyje, Prancūzijoje, o ausį gavo 1888 m.
G.Berlatier paminėta neseniai išleistoje Bernadettes Murphy knygoje „Van Gogho ausis: tikra istorija“, tačiau jos vardas nebuvo išspausdintas, atsižvelgiant į giminaičių prašymą.
Įkandus pasiutusiam šuniui, G.Berlatier gydėsi Paryžiuje, tačiau medicininės išlaidos šeimai buvo per didelės ir 18-etė mergina turėjo imtis darbo ten, kur tik jį rasdavo – tuo metu, kai buvo įteikta ausis, ji dirbo tarnaite bordelyje.
Nors laiške savo broliui Theo dailininkas užsimena ją buvus prostitute, B.Murphy tikina, jog G.Berlatier buvo per jauna ir negalėjo būti užregistruota kaip sekso darbuotoja.
Tikėtina, jog jiedu vienas kitą pažinojo geriau, nei manyta – moteris galimai dirbo valytoja ir „Café de la Gare“, vienoje mėgstamiausių dailininko vietų, kur keletą mėnesių jis nuomojosi kambarį.
