Paveikslą išrinko kuratorė
Paveikslo autorė dalinasi, kad šio savo darbo ją radusiai kuratorei Godai Aksamitauskaitei nesiūlė. Pakviesta sudalyvauti parodoje ji tiesiog parodė, ką yra nutapiusi. Visgi kuratorė iš to, ką parodė dailininkė, neišsirinko nė vieno. „Ji pasižiūrėjo į kitus mano darbus ir išsirinko du: kolekcija akmeninių brangakmenių – kiaušinių, o kitas buvo „Kvepia kaip...“ – tapytoja.
Paveikslo autorė džiaugiasi, kad į jos darbus G.Aksamitauskaitė pažvelgė kitu kampu: „Menininkui naudinga gauti talentingą kuratorių, kuris rekontekstualizuoja tavo darbus. Tu iš karto praturtėji nuo interpretacijų.“
Nutapė „asmenybės sluoksnius“
E.Norkutė savo paveiksle nutapė populiarius automobilių kvapukus "eglutes". Vienoje jų stebėtojas nukeliamas į kalnuotą ežero vietovę, esančią medžių apsuptyje. Eglutė dengia dar keturis, skirtingų raštų kvapukus. Menininkė 15min paaiškino, kad tai yra asociacija į ją pačią.
Pirmasis sluoksnis simbolizuoja „kičinį peizažą“, o už jo kyšo mažiau patrauklūs sluoksniai.
„Mano vardas Eglė. Taigi galima žiūrėti į šį darbą, kaip į pašieptą autoportretą. Skirtingai kvepiančių eglučių siluetai yra tartum asmenybės sluoksniai, kurie susimaišę kartu sudaro kažkokį sunkiai nusakomą kvapų kratinį“, – dalijosi tapytoja.
Tačiau kvapukai įkūnija ne tik „asmenybės sluoksnius“. Jie taip pat simbolizuoja skirtingus autorės tapybos stilius. Anot dailininkės, pirmasis sluoksnis simbolizuoja „kičinį peizažą“, o už jo kyšo mažiau patrauklūs sluoksniai: grubus asfaltas, šlapias kailis ir kt.
Įkvėpimas – Bobas Rossas
„Kvepia kaip...“ autorė mėgsta savo kūriniuose cituoti kitų autorių darbus. Tai leidžia jai priversti stebėtoją į rimtus dalykus pažvelgti visai nerimtai. Arba atvirkščiai – nerimtus dalykus priimti rimtai. Taigi šis paveikslas – nėra išimtis.
Šiame darbe yra cituojamas Bobas Rossas – vienas garsiausių praeito amžiaus tapytojų, šlovę pelniusių vesdamas kassavaitinę laidą JAV. Joje jis per pusvalandį parodydavo, kaip reikia sau nutapyti raminantį paveikslą. Jo tapyba paremta keliais tapybiniais efektais, uždėtais vienas ant kito, kurių nemoko aukštosios dailės mokyklos.
„Kvepia kaip“ paveikslą E.Norkutė nutapė pasinaudodama B.Rosso įkvėpimu: „Peizažą tapiau girdėdama Bobo raminantį balsą, sekdama jo step-by-step gidą, jausdama, kokią šventvagystę darau – juk esu profesionali tapytoja ir neturėčiau sekti mėgėjams skirtais tutorials.“
Šiuo darbu autorė iškelia klausimą: ar tapyba yra kaip pašaukimas, labai rimtas užsiėmimas, o gal kaip tik į ją galima žiūrėti kaip į laisvalaikį? Juk B.Rossas atvėrė kelią tūkstančiams žmonių į tapybą, parodė jiems, kaip per pusvalandį nutapyti tobulus paveikslus. O pačios E.Norkutės tapyba net nepanaši į laisvalaikio užsiėmimą: „Kiekvienas potėpis ir paveikslo elementas visada gerai apgalvojamas, o procesas – kupinas įtampos.“
Jaučiasi įvertinta
Paveikslo eksponavimas galerijoje autorei tapo svarbiu gyvenimo įvykiu. Dailininkė kurti pradėjo visai neseniai – 2016 metais. „Tuo metu atrodė, kad mano pripažinimas niekada neateis. Bet dabar, kai pasižiūriu atgal, galiu pasidžiaugti, kad vos po kelerių metų mano darbas buvo įvertintas“, – sako E.Norkutė
Tapytoja ne tik dalijasi savo pasiekimais, tačiau nepamiršta įvertinti ir kitų: „Reikia džiaugtis, kad yra ir jaunų menininkų.“
