Sekite 15min Google
Europos muziejuose daugėja smurtinių apiplėšimų – vagys kartais grasina ginklais, puola darbuotojus, o į pastatus ir ekspozicijų vitrinas laužiasi kūjais, kirviais ir net sprogmenimis. Tai teigiama Europolo ataskaitoje.
ES policijos agentūra nurodė, kad muziejų apiplėšimai paprastai laikomi nesmurtiniu organizuotu turtiniu nusikalstamumu. Tačiau pastaruoju metu valstybės narės pastebi poslinkį „smurtinių ir prievartinių metodų link“. Tai gali rodyti, kad į nusikaltimus įsitraukia nauji nusikalstami tinklai, besiorientuojantys į konkrečius kultūros artefaktus.
Ataskaitoje teigiama, kad, skirtingai nei įprasti kultūros vertybių prekeiviai, kurie dažniausiai vengia smurto ir specializuojasi organizuotuose turtiniuose nusikaltimuose ar kultūros vertybių vagystėse, šie asmenys neretai turi kriminalinę praeitį ir yra susiję su kitų rūšių nusikaltimais.
Be to, kai kuriuose pastarųjų metų tyrimuose sulaikyti vagys, kaip nustatyta, savo veiksmus koordinavo spontaniškai. Jie dažnai būdavo užverbuojami vietoje, pasitelkiant socialinius tinklus ir momentinių žinučių platformas, o prieš nusikaltimą vieni kitų nepažinojo.
Tai skiriasi nuo įprastos kultūros vertybių kontrabanda užsiimančių nusikalstamų tinklų struktūros – paprastai juos sudaro aplink lyderį susibūrusi pagrindinė grupė.
Pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje nustatyta, kad vieni dažniausių vagių taikinių yra taurieji metalai ir juvelyriniai dirbiniai. Jų vertė auga, o auksą ir sidabrą lengva išlydyti, o brangakmenius – išimti iš dirbinių.
„Panašiai ir senovės kinų porceliano dirbiniai greičiausiai tampa kultūros vertybių prekeivių taikiniu dėl finansinės naudos“, – teigiama ataskaitoje. „Dėl didelės paklausos juos veikiausiai lengva parduoti meno rinkoje.“
Europolas nurodė, kad keli pastarųjų metų apiplėšimai parodė, jog kai kurie vagys nesibaimina naudoti sprogmenų ar griebtis smurto.
2025 metų sausį nusikaltėlių grupuotė įsilaužė į Nyderlanduose esantį Drentės muziejų, panaudojusi sprogmenis, ir pavogė keletą Dakijos artefaktų. Vėliau dalis jų buvo rasta.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad kai kuriais atvejais nusikaltėliai naudoja šaunamuosius ginklus, siekdami įbauginti apsaugos darbuotojus ir lankytojus. Per kai kurias muziejų vagystes darbuotojai buvo tiesiogiai užpulti – surišti arba prieš juos panaudota fizinė jėga.
„Visais užfiksuotais atvejais jėgos naudojimas glaudžiai susijęs su tikslingomis operacijomis, o tai leidžia manyti, kad konkretūs objektai būna iš anksto identifikuojami, o nusikaltimas – suplanuojamas“, – teigiama ataskaitoje.
Jie sudaužė vitrinas Apolono galerijoje ir pavogė juvelyrinių dirbinių, kurių vertė, kaip manoma, siekė 88 mln. eurų.
Europolas atkreipė dėmesį, kad 2024 metais keturi kaukėti įtariamieji, ginkluoti beisbolo lazdomis ir kirviais, iš Paryžiaus Cognacq-Jay meno muziejaus pavogė septynis aukso ir deimantais puoštus eksponatus.
Panašus smurtas buvo užfiksuotas ir 2025 metų spalį per apiplėšimą Luvro muziejuje.
„Siekdami pasiekti taikinius, (Luvro – red.past.) vagys išdaužė langą ir grasino apsaugos darbuotojams bei lankytojams“, – rašoma ataskaitoje. „Jie sudaužė vitrinas Apolono galerijoje ir pavogė juvelyrinių dirbinių, kurių vertė, kaip manoma, siekė 88 mln. eurų.“
Europolas pabrėžia, kad šiai tendencijai patvirtinti dar reikia surinkti daugiau įrodymų. Tačiau neatmetama galimybė, kad smulkius muziejų vagis nusikaltėlių tinklai atsitiktinai pasitelkia pagal vadinamąjį „nusikaltimo kaip paslaugos“ modelį.
„Kita galimybė – kai kurie nusikalstami veikėjai ir tinklai, paprastai veikiantys kitose nusikalstamose rinkose, suprato, kad muziejų apiplėšimai gali būti mažos rizikos ir didelio pelno šaltinis“, – teigiama Europolo ataskaitoje.
