Dabar populiaru
Publikuota: 2016 rugsėjo 25d. 22:24

Iš MMC kolekcijos: „baltoji Frida“ Elvyra Kairiūkštytė

Elvyra Kairiūkštytė
Elvyra Kairiūkštytė

Vizionieriai. Avangardistai. Istorijų pasakotojai. Normų nepaisytojai. Gyvos legendos. Menininkai, kurių gyvenimas, tarpusavio ryšiai ir kūryba sudaro tai, ką esam įpratę vadinti kultūra. Arba tiesiog žmonės, įkvepiantys pamatyti pasaulį kitaip. Elvyra Kairiūkštytė – grafikė, kuriai negailima sodrių epitetų. Kūrybos amazonė, meno viengungė, ateivė iš kitos planetos... Kas buvo ši ypatinga moteris?

Suprasti akimirksniu

  • KAS? Grafikė
  • KADA? Gimė 1950 m. Širvintos. Mirė 2006 m. Vilniuje (spėjama, ištikus insultui).
  • FAKTAS. Nuo gimimo augo Širvintų, vėliau Vilniaus, Kuršėnų vaikų namuose be tėvų.
  • STUDIJOS. 1971–1977 metais grafikos studijos LTSR valstybiniame dailės institute.
  • KŪRYBOS ETAPAI: iš pradžių kūrė grafiką, interpretuodama senovės Egipto, Mesopotamijos, kitų egzotiškų kraštų primityviąją dailę; vėliau ėmė piešti tušu, vyrauja šventųjų, demonų, paukščių motyvai.
  • FAKTAS 1. Dailininkei mirus, jos kūrybinio palikimo paveldėtojos ketverius metus kiekvieną šeštadienį eidavo į velionės butą Skapo gatvėje tvarkyti jos piešinių, estampų, klišių. Vien piešinių skaičiuojama apie 11 000.
  • FAKTAS 2. Neturėjo jokio supratimo apie maistą, todėl valgyti eidavo į kavines. Kruopščiai skaičiuodavo, kiek išleidžia.
  • KUO BUVO UNIKALI? „Aš manau, kad Elvyra buvo viena pirmųjų lietuvių dailininkių, kurių darbuose ne deklaratyviai, bet labai drąsiai ir autentiškai išreikšta stiprios, nesuvaržytos, intelektualiai nepriklausomos moters savivoka. Gaivališka ir dramatiška asmenybė, kūrybos amazonė. Elvyrai negalėjo būti įdomi buitiška, motiniška, juolab banali moteris“. (Aleksandra Aleksandravičiūtė, menotyrininkė)

Ji užaugo Kuršėnų vaikų globos namuose. Pamestinukė, nepažinojusi nei vieno žmogaus, su kuriuo būtų siejęs kraujo ryšys. Neturėjo nieko, tik įgimtą talentą, kuris įvertintas tik po menininkės mirties.

Kairiūkštytės gyvenimas buvo kupinas vienatvės, vidinių demonų kovų ir gaivališkos kūrybinės aistros. Tokia pati ir jos grafika bei piešiniai.

Žiūrint į egzotiškos išvaizdos figūromis išmargintus ankstyvuosius, 9 deš. pradžioje sukurtus grafikos darbus galėtų pasirodyti, jog šie gimė ne sovietinėje Lietuvoje, o kažkur egzotiškuose Polinezijos kraštuose. Taip, Kairiūkštytė iš tiesų mėgo ir išmanė pirmykštį egzotiškų kraštų meną, o taip pat ir jam neabejingų Vakarų modernistų kūrybą.

Ne veltui dailės institute ją pravardžiuodavo „Kikasso“, draugiškai pasišaipant iš grafikės mėgiamų improvizacijų, artimų Pablui Picasso. Tačiau ji niekuomet gyvai nematė egzotiškų kraštų gamtos ir tradicijų. iš Lietuvos trumpam išvykusi tebuvo du kartus, o kelionių žemėlapyje svarbiausias maršrutas driekėsi tarp Vilniaus ir Kuršėnų vaikų namų.

Improvizacija „Žmonės“, 9 / 20, 1980, spalvotas linoraižinys, 43,5 x 53,5 cm (Modernaus meno centro kolekcija)
Improvizacija „Žmonės“, 9 / 20, 1980, spalvotas linoraižinys, 43,5 x 53,5 cm (Modernaus meno centro kolekcija)
Improvizacija „Žemė“, 1980, spalvotas linoraižinys, 43,5 x 53,8 cm (Modernaus meno centro kolekcija)
Improvizacija „Žemė“, 1980, spalvotas linoraižinys, 43,5 x 53,8 cm (Modernaus meno centro kolekcija)
Degimas, 1982, spalvotas linoraižinys, 62,5 x 76 cm (Modernaus meno centro kolekcija)
Degimas, 1982, spalvotas linoraižinys, 62,5 x 76 cm (Modernaus meno centro kolekcija)
Vaidinimas, 1983, spalvotas linoraižinys, 61,5 x 79 cm (Modernaus meno centro kolekcija)
Vaidinimas, 1983, spalvotas linoraižinys, 61,5 x 79 cm (Modernaus meno centro kolekcija)
Šikšnosparnis, paukštis, moteris, 1986, linoraižinys, 78,5 x 48,5 cm (Modernaus meno centro kolekcija)
Šikšnosparnis, paukštis, moteris, 1986, linoraižinys, 78,5 x 48,5 cm (Modernaus meno centro kolekcija)

Kairiūkštytė iš tiesų mėgo ir išmanė pirmykštį egzotiškų kraštų meną, o taip pat ir jam neabejingų Vakarų modernistų kūrybą.

Impulsų vaizdiniams rasdavo knygose, kitų dailininkų albumuose. Kūryba – buvo pati intymiausia jos gyvenimo dalis. Grafikos klišes raižydavo slapčia.

Kai kurių darbų, ypač tų, kuriuose Ieva ir Adomas atlieka meilės ritualus, niekam nerodydavo. Kikendavo pati sau, kai atspaudas pavykdavo. Kairiūkštytės žemiškojo rojaus vaizdai, be abejonės, įeina į lietuviškos erotikos aukso fondą.

ADOMAS IR IEVA. piešiniai tušu, sukurti 1969-1970 m.
ADOMAS IR IEVA. piešiniai tušu, sukurti 1969-1970 m.
ADOMAS IR IEVA. piešiniai tušu, sukurti 1969-1970 m.
ADOMAS IR IEVA. piešiniai tušu, sukurti 1969-1970 m.

Amžininkai gyrė jos techninę meistrystę, kai drąsiai raižydavo klišę be jokio išankstinio eskizo, ji buvo kviečiama dalyvauti svarbiausiose to meto parodose, bičiuliavosi su kitais garsiais dailininkais. Tačiau apie 1988 m. jos kūrybą ištiko krizė. Politinių permainų atnešti gyvenimo pokyčiai sutapo su psichikos ligos pasireiškimu. Šizofrenija pamažu patraukė ją į meno pasaulio šešėlį.

Iki pat mirties dailininkė kūrė vienumoje, sumaišiusi dieną su naktimi, kiekvieną dieną fiksuodama padrikuose dienoraščio lapuose. Per aštuoniolika susitelkimo į save metų sukūrė apie 11 000 didžiulio formato piešinių, kurie yra unikalūs. Juose skubriomis linijomis, gestiškai išpiešti ją tarsi apsėdę šventųjų, velnių, paukščių, augalų, pažįstamų žmonių vaizdiniai. Kai kurių darbų ilgis siekia net iki trijų metrų.

Kaip ir ankstesniame kūrybos etape, šiuose piešiniuose jaučiamas aistra, tik ji jau ne žemiška, kūniška. Ji primintų aukštos įtampos laidą, rišantį dailininkę su kitu pasauliu. Tai piešiniai, kuriuose atsispindi maldos įkarštis ir genialų žmogų ištikusi drama.

Be pavadinimo, 1999, popierius, guašas, tušas, 105x186 cm. (Modernaus meno centro kolekcija)
Be pavadinimo, 1999, popierius, guašas, tušas, 105x186 cm. (Modernaus meno centro kolekcija)
Be pavadinimo, 2002, popierius, guašas, spalvotas tušas, 84 x 155 cm (Modernaus meno centro kolekcija)
Be pavadinimo, 2002, popierius, guašas, spalvotas tušas, 84 x 155 cm (Modernaus meno centro kolekcija)
Be pavadinimo, 2011, popierius, guašas, tušas, 103,5x217 cm. (Modernaus meno centro kolekcija)
Be pavadinimo, 2011, popierius, guašas, tušas, 103,5x217 cm. (Modernaus meno centro kolekcija)
ARŪNAS BALTĖNAS, Elvyros Kairiūkštytės dirbtuvėje. Vilnius, 2006, 30 x 23,5 cm (Modernaus meno centro kolekcija)
ARŪNAS BALTĖNAS, Elvyros Kairiūkštytės dirbtuvėje. Vilnius, 2006, 30 x 23,5 cm (Modernaus meno centro kolekcija)
ARŪNAS BALTĖNAS, Elvyros Kairiūkštytės dirbtuvėje. Vilnius, 2006, 30 x 23,5 cm (Modernaus meno centro kolekcija)
ARŪNAS BALTĖNAS, Elvyros Kairiūkštytės dirbtuvėje. Vilnius, 2006, 30 x 23,5 cm (Modernaus meno centro kolekcija)

Artimas menininkės bičiulis, tapytojas Mindaugas Skudutis, sakė „Vienatvės Elvyros gyvenime buvo daugiau, negu žmogus gali pakelti”. Dailėtyrininkai vėliau vadins ją baltąja Frida Kahlo, kurios kiekviename darbe įsismelkęs gyvenimo geismas ir realybės geluonis.

Iki pat mirties dailininkė kūrė vienumoje, sumaišiusi dieną su naktimi, kiekvieną dieną fiksuodama padrikuose dienoraščio lapuose.

Pažvelkime į šį estampą, pavadinimu „Sankryža“ (1981). Dailininkė sukūrė jį būdama pačiame kūrybinių jėgų žydėjime. Jame matome moters figūrą, primenančią archainį visatos modelį arba pirmykščių genčių religinio kulto totemą. jos apskritame pilve matyti žmonių figūros, lyg atliekančios kažkokias aukojimo apeigas.

Pilvo šonuose paukščiai, o iš apačios – veidą turintis falas. Įsižiūrėję už deivės nugaros pamatysime lyg pro automobilio langą regimo kelio perspektyvą. Taigi darbe vaizduojamo ne šiaip deivė, o sumoderninta jos versija, moteris – kaip vaisingas, augantis miestas.

Sankryža, 1981, spalvotas linoraižinys, 71 x 48 cm (Modernaus meno centro kolekcija)
Sankryža, 1981, spalvotas linoraižinys, 71 x 48 cm (Modernaus meno centro kolekcija)

Daugiau informacijos ieškokite čia.


MMC – tai šiuo metu besikuriantis naujas meno muziejus, kuris įsikurs Vilniuje, buvusio Lietuvos kino teatro vietoje. Iki atidarymo (2018 m.) MMC veikia kaip „muziejus be sienų“, įgyvendindamas visuomenei ir miesto svečiams atvirus kultūrinius projektus („Literatų gatvė“, „Vilniaus kalbančios skulptūros“), leisdamas meno edukacijai skirtas knygas.

Būsimo muziejaus pagrindą sudaro nuosekliai kaupiama Lietuvos meno nuo 1960-ųjų iki šių dienų kolekcija. Šiuo metu joje yra virš 4000 tapybos, grafikos, fotografijos, skulptūros, videomeno kūrinių, kuriuos sukūrė ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje pripažinti menininkai. 15min kultūros rubrikoje kas savaitę supažindinsime su išskirtinio dėmesio nusipelniusiais kolekcijos autoriais ir jų kūriniais.

Daugiau apie MMC: www.mmcentras.lt

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės