Sekite 15min Google
Būtent šiam ryšiui skirta nauja paroda „The Power of Fashion in the Roman Empire“ („Mados galia Romos imperijoje“), atidaryta Kopenhagos „Ny Carlsberg Glyptotek“ muziejuje.
Parodoje eksponuojamas 171 objektas – gausi muziejaus romėniškų skulptūrų kolekcija, iš kitų pasaulio muziejų pasiskolinti eksponatai, taip pat atkurtų senovinių kvapų ir kitų pojūčių patirtys. Tai didžiausia specialioji antikos paroda muziejaus istorijoje.
„Tyrinėdami antikos madą gauname raktą, padedantį suprasti Romos imperijos portretines skulptūras – kas buvo jose vaizduojami žmonės, kokiai visuomenei jie priklausė ir kokios galios struktūros juos supo“, – teigia parodos kuratorė Cecilie Brøns.
Imperatorius – ryškiai rožiniu apdaru
Vienas įspūdingiausių parodos eksponatų – didelė I mūsų eros amžiuje sukurta Romos imperatoriaus Tiberijaus skulptūra.
Šiandien žvelgiant į šviesaus marmuro skulptūrą matyti raumeningas imperatorius, kurio apatinę kūno dalį dengia audinys. Tačiau atlikta spalvų analizė atskleidė, kad iš pradžių šis apdaras buvo nudažytas ryškiai rožine spalva.
Tačiau atlikta spalvų analizė atskleidė, kad iš pradžių šis apdaras buvo nudažytas ryškiai rožine spalva.
Tuo metu tokia spalva buvo siejama su turtais, statusu ir galia. Parodoje skaitmeninėmis technologijomis atkuriama, kaip spalvinga Tiberijaus skulptūra galėjo atrodyti prieš beveik du tūkstantmečius.
„Estetika ir spalvos, kurias žmonės rinkosi antikoje, nebūtinai atitinka šiuolaikinius lyčių stereotipus. Šiandien pusnuogis valdovas, vilkintis rožinės spalvos drabužį, gali nustebinti, tačiau romėnams tai buvo aiškus vizualinis galios, prabangos ir dieviško autoriteto pareiškimas“, – sako C.Brøns.
Spalvos vertę Senovės Romoje daugiausia lėmė tai, kaip sunku buvo išgauti jai reikalingus dažus. Rožiniai ir purpuriniai atspalviai, vadinti lotynišku žodžiu „purpura“, buvo vieni rečiausių ir brangiausių.
Jiems išgauti naudotos Viduržemio jūroje gyvenančių jūrinių sraigių liaukos. Todėl tokiais dažais nudažyti audiniai tapo turto ir aukšto statuso ženklu.
Vis dėlto ir romėnų mados keitėsi. Meno istorikė Eve D’Ambra prestižiškiausių dažų paieškas palygino su bandymu pataikyti į nuolat judantį taikinį – tai, kas vienu metu laikyta geidžiamiausia ir prabangiausia, galėjo keistis.
Kaip kvepėjo romėnai?
Parodoje lankytojai gali ne tik pamatyti, bet ir užuosti Senovės Romą.
Muziejus kartu su Danijos odos priežiūros bendrove „Karmameju“ pagal senovinius receptus sukūrė romėnų naudotų kvepalų įkvėptus aromatus.
Keturiose interaktyviose kvapų stotelėse lankytojai gali užuosti gėlių aromatus, kuriais ypatingomis progomis kvėpindavosi romėnų vyrai, ir stipresnius, aitresnius kvapus, kuriuos mėgo moterys.
Dar viena parodos dalis leidžia savotiškai „pasiklausyti“ Senovės Romos apkalbų. Dvylikoje garso stotelių šiuolaikiniai balsai skaito romėnų autorių tekstų ištraukas.
Jose vyrai aptarinėja įtakingų savo amžininkų aprangą ir svarsto, ką jų mados pasirinkimai galėjo pasakyti apie gebėjimą valdyti.
Parodoje pristatomi ir reti iš kitų muziejų atkeliavę eksponatai. Tarp jų – trys senovinės tunikos, kurios iki šiol niekada nebuvo išvežtos iš Britų muziejaus, bei iš Turkijos Burduro archeologijos muziejaus atgabenta imperatoriaus Septimijaus Severo skulptūra, kurioje valdovas avi liūto kailį primenančią avalynę.
Paroda „The Power of Fashion in the Roman Empire“ („Mados galia Romos imperijoje“) Kopenhagos „Ny Carlsberg Glyptotek“ muziejuje veiks iki 2027 metų kovo 29 dienos.
