TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Leonardo da Vinci menas pilnas paslapčių – ar Kristaus portrete jis specialiai padarė klaidą?

Leonardo da Vinci paveikslas „Salvator Mundi“
Wikipedia.org nuotr. / Leonardo da Vinci paveikslas „Salvator Mundi“
Šaltinis: Technologijos.lt
1
A A

„Salvator Mundi“ („Pasaulio gelbėtojas“) – Leonardo da Vinci tapytas Kristaus portretas. Jį garsusis menininkas sukūrė maždaug 1500-aisiais metais, tačiau paveikslas buvo iš naujo atrastas tik 2005 metais po restauracijos. Visgi, viena detalė glumina meno tyrėjus – ar galite pastebėti akivaizdžią klaidą, kurią da Vinci padarė tapydamas šį paveikslą? Kaip manote, ar jis ją padarė specialiai? Kodėl?

„Salvator Mundi“ istorija yra gana paini. Leonardo da Vinci šį paveikslą nutapė maždaug 1490–1519 metais. Tikriausiai paveikslas tapytas Prancūzijos karaliui Liudvikui XII. Kažkuriuo metu vėliau paveikslas priklausė Anglijos karaliui Karoliui I, o 1763 metais „Salvator Mundi“ buvo parduotas dar kartą. Paveikslas kurį laiką keitė savininkus, kol 1900 metais vėl išlindo į dienos šviesą, kuomet jį nupirko garsus kolekcionierius Francis Cookas. Tuo metu paveikslas jau buvo nemenkai apgadintas nevykusių ankstesnių restauracijos bandymų. Tikriausiai dėl to vėliau įvyko šis tas neįtikėtino.

„Salvator Mundi“ tuo metu jau nebeatrodė kaip originalus vertingas darbas. Kai kurie teigia, kad jis buvo panašus į netalentingo dailininko nutapytą kopiją. 1958 metais F.Cooko palikuonys jį pardavė už 45 svarus. Taip, da Vinci originalas buvo parduotas už 45 svarus.

Yra vienas klausimas, kuris meno tyrėjus domina labiau nei pardavimai, savininkai ir kaina – kas negerai su tuo krištolo rituliu?

2005 metais „Salvator Mundi“ įsigijo amerikiečių konsorciumas. Už paveikslą sumokėję mažiau nei 7 500 svarų, amerikiečiai juo per daug nesidžiaugė dėl galybės užtapymų ir tamsaus paveikslo vaizdo. Tačiau restauracija atskleidė, kad tai – ne kas kitas, o paties da Vinci „Salvator Mundi“. Tuomet 2013 metais paveikslas buvo parduotas jau už 127,5 milijonų dolerių. Šiuo metu jis ir vėl ruošiamas pardavimui – tikimasi, kad aukcione už jį bus pasiūlyta mažiausiai 98,5 milijonai dolerių, tačiau greičiausiai suma išaugs jau vien dėl to, kad tai paskutinis žinomas da Vinci paveikslas privačiose rankose. Tačiau yra vienas klausimas, kuris meno tyrėjus domina labiau nei pardavimai, savininkai ir kaina – kas negerai su tuo krištolo rituliu?

Jėzus Kristus paveiksle rankoje laiko krištolinį kamuolį. Tai – gerai žinomas simbolis, Kristaus paveiksluose atkartotas ne kartą. Savaime aišku, kad tapyti permatomus daiktus yra labai sunku, tačiau Leonardo da Vinci buvo genijus, jam tai tikrai yra įkandama užduotis. Todėl kyla klausimas – kodėl ši sfera neiškreipia šviesos?

Jei paimtumėte tikrą krištolinį kamuolį ir jį laikytumėte priešais save, pastebėtumėte, kad jis iškreipia už jo esančių daiktų atvaizdą. Įprastai sferos veikia kaip didinamieji stiklai. Tačiau „Salvator Mundi“ kamuolys yra visiškai permatomas ir šviesos spindulius praleidžia visiškai tiesiai. Tarsi būtų ne kamuolio formos objektas, o paprastas stiklo skritulys.

Meno tyrinėtojai negali suprasti, kodėl Leonardo da Vinci tokią klaidą būtų palikęs tyčia. Vieni spėja, kad da Vinci tiesiog nenorėjo atitraukti dėmesio nuo pagrindinio paveikslo objekto – Kristaus. Galbūt menininkas nenorėjo, kad sfera taptų dėmesio traukos centru, todėl norėjo ją supaprastinti. Kiti mano, kad galbūt taip tiesiog buvo bandoma Jėzui pridėti stebuklingo paslaptingumo – paveikslo tikrovėje fizikos dėsniai gali veikti kitaip, jei jie veikia netoli Kristaus.

Tačiau yra ir manančių, kad sureikšminti šio krištolo kamuolio neverta – gal tai tik klaida ir nieko daugiau? Gal taip nutiko todėl, kad da Vinci dar nebuvo apsisprendęs, ką Jėzus laikys rankoje, o gal jis vaizdą tapė taip, nes taip jam tiesiog labiau patiko?

Technologijos.lt
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018