Sekite 15min Google
Paroda pakvies daryti tai, kas įprastai muziejuose draudžiama – kūrinius bus galima liesti. Lytėdami originalius Leono Striogos meno kūrinius lankytojai juos galės geriau patirti: sekti įvairių formų bangavimus, jausti lūžius, paviršiaus faktūrą, medžiagos savybes, įrankių ar menininko rankų skulptūrose paliktus pėdsakus.
Visavertiškai pažinti skulptūros meną
„Kolekcionuojant meno kūrinius, vienas iš malonumų tampa galimybė kūrinį liesti. Ypač kalbant apie skulptūrą. Prisilietimas yra labai svarbi jos pažinimo ir pajautimo dalis. Kai žmonės apsilanko mano studijoje, dažnai pastebiu, kaip instinktyviai jie nori paliesti skulptūras. Matyt, pačioje žmogaus prigimtyje yra užkoduotas noras apkabinti, paglostyti, priglausti prie savęs tai, kas mums patinka, jaudina, kelia susižavėjimą.
Regos negalią turintys žmonės dažnai netenka galimybės visavertiškai pažinti skulptūros meną, muziejuose liesti kūrinius dažniausiai yra griežtai draudžiama. Taip gimė mintis surengti parodą, kurioje kūrinius būtų galima ne tik apžiūrėti, bet ir pažinti rankomis. Šie kūriniai man brangūs ne tik kaip kolekcijos dalis, norisi, kad jie gyventų, būtų patiriami, žadintų emocijas, teiktų džiaugsmą kitiems. Tikiuosi, kad ši paroda leis kiekvienam lankytojui, nepriklausomai nuo jo regėjimo galimybių, atrasti savitą, asmenišką santykį su Leono Striogos kūryba“, – mintimis dalijasi parodos idėjos autorius Ramutis Petniūnas.
Kūrybinė įvairovė ir menininko rankos judesys
Parodoje „Liesti galima“ eksponuojami kūriniai iš privačios R. Petniūno kolekcijos atspindi įvairius L. Striogos kūrybos laikotarpius. Prisiliesdami rankomis prie skulptoriaus kūrybinio kelio paieškų, lankytojai galės pažinti ir tyrinėti skirtingą autoriaus stilistiką: nuo puikiai įvaldyto realizmo, aptakių ekspresionistinių ir griežtų kubistinių formų iki minimalistinių medžio skulptūrų ir abstrakcijos metalo kūriniuose.
Parodoje eksponuojami kūriniai kelia universalius ir amžinus klausimus apie laiką, žmogaus egzistenciją, gamtos ir žmogaus santykį. L. Striogos skulptūrose atsispindi paties kūrėjo ramybė ir kuklumas, jo siekis kurti neįmantriai ir nesivaikant tobulumo, atskleidžiant žmones tokius, kokie jie yra – gražius ir netobulus, jaunus ir senus, laimingus ir kenčiančius. Skulptūros kviečia ne tik žvelgti, bet ir pajusti jas prisilietimu.
Striogos kūrybinis kelias
Leonas Strioga (1930–2022) – vienas žymiausių Lietuvos skulptorių. Gimė Medžiočiuose, Kurklių valsčiuje, Ukmergės apskrityje (dabar – Anykščių r.). Baigė Ukmergės vakarinę suaugusiųjų gimnaziją. Pirmąsias drožybos pamokas gavęs iš tėvo Mykolo, vėliau profesionaliai skulptūros mokėsi Lietuvos dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija) ir Iljos Repino tapybos, skulptūros ir architektūros institute Leningrade (dabar – Sankt Peterburgas). Po studijų grįžo į Lietuvą ir visą gyvenimą praleido Kaune.
L. Strioga buvo nepaprastai produktyvus, sukūrė daugiau kaip 1000 įvairaus dydžio skulptūrų – portretų, figūrinių kompozicijų, dekoratyvinių ir monumentalių skulptūrų. Kūrybą eksponavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje, surengė kelias dešimtis personalinių parodų. Buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Jo darbai saugomi Lietuvos ir pasaulio dailės muziejuose, privačiose kolekcijose. Daug jo skulptūrų galima pamatyti Kauno miesto viešosiose erdvėse. 2001 m. skulptorius apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.
Skulptoriaus rankai pakluso įvairios medžiagos – akmuo, metalas, molis, marmuras, bet labiausiai jis išgarsėjo medžio skulptūromis, kurias dažnai kurdavo kapodamas kirveliu, taip išgaudamas būdingą šiurkščią faktūrą, sukurdamas gyvą, tarsi virpantį darbų paviršių. Įkvėpimo savo darbams L. Strioga dažnai sėmėsi iš modernizmo dailės, tačiau labiausiai jį žavėjo lietuvių liaudies kultūra, kurios ženklus – paprastas, lakoniškas formas, lyrišką nuotaiką, dvasingą, glaudų žmogaus ir gamtos ryšį – jis perkėlė į savo kūrybą.
Paroda parengta bendradarbiaujant su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Tai viena iš nedaugelio meno parodų Lietuvoje, kurioje originalius meno kūrinius patirti kviečiami ir regėjimo negalią turintys žmonės.
