Sekite 15min Google
Praeities ir ateities trajektorijos veda į Kosciuškos g. 3
Istorijų namai saugo išskirtinę etnografijos eksponatų saugyklą. Tai – vienintelė visoje šalyje vieta, kurioje galima išvysti gausią ir įvairialypę kolekciją, menančią prieš 200 ir daugiau metų gyvenusių lietuvių tapatybę. Lankytojai kviečiami į unikalias nemokamas pusvalandžio ekskursijas nuo 10 iki 18 val. Registracija vyksta Istorijų namuose kas 30 minučių.
Taip pat vos prieš kelias savaites duris atvėrusi paroda „Ateities trajektorija. Lietuvos aukštųjų technologijų istorija“ kviečia lankytojus įtraukiai ir žaismingai pažvelgti į mūsų šalies mokslininkų pasiekimus įvairiose srityse: nuo biotechnologijų iki lazerių ir kosmoso tyrinėjimų. Parodos ašis – žmonių, gebėjusių ir gebančių matyti ateitį, istorijos: jų pasirinkimai, klaidos ir laimėjimai, sudarę sąlygas tam, kad Lietuva tapo ryškiai matoma šalimi pasaulio mokslo ir technologijų žemėlapyje.
Lankytojai parodoje „Ateities trajektorija“ gali susipažinti ne tik su mokslininkų, bet ir su mecenatų istorijomis, o parodos naratyvas driekiasi nuo pat Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų iki dabarties. Jaunieji parodos lankytojai kviečiami apsilankyti lietuviškų vaizdo žaidimų „kambaryje“ ar išbandyti smagią lazerių dvikovą.
Rugsėjo 27-ąją parodos bilietus muziejus kviečia įsigyti su 50 proc. nuolaida. Daugiau informacijos rasite čia.
Laisvės kovų dažnis pulsuoja Gedimino pilies bokšte
Sukilimai, Nepriklausomybės kovos, partizaninis karas, disidentinis judėjimas, Atgimimas ir 1991 metų Sausio įvykiai – toks laisvės kovų dažnis pulsuoja Gedimino pilies bokšte. Naujoje „Laisvės dažnio“ ekspozicijoje lankytojus pagaus savitas ritmas – tai pritylantis, tai vėl sustiprėjantis, bet visuomet skambantis dėl laisvės.
Po apsilankymo naujoje ekspozicijoje, lankytojai kviečiami kartu su „Vilko“ skulptūra pažvelgti į miestą nuo Gedimino kalno – galbūt ir jums, kaip kadaise sostinės įkūrėjui, prisisapnuos pranašingas sapnas?
Daugiau informacijos rasite čia.
Kaip suprasti Lietuvą?
Arsenalo g. 1 esantis Pilininko namas – ypatingas LNM padalinys, menantis neįprastą istoriją. Tai vienas iš seniausių ir geriausiai išlikusių Vilniaus pilių valdos pastatų, kuriame LDK valdovo paskirtas Pilininkas prižiūrėdavo statybas, pilis ir valdovų rūmus, nuomodavo malūną ir žemes, rinkdavo mokesčius bei spręsdavo pilių valdoje gyvenančių žmonių ginčus.
Pilininko namas iškilo dar XVI a. – anuomet jame apsilankyti galėdavo tikrai ne kiekvienas, o šiandien lankytojai gali laisvai svečiuotis ir apsidairyti ekspozicijoje „Suprasti Lietuvą“.
Pilininko name Lietuvos istoriją pažinsite per šešių temų prizmę: kūrybą, tikėjimą, kovas, istorijos lūžius, pasaulinius saitus bei veidus. Kiekviena tema atskleidžiama atskiroje ekspozicinėje salėje, o jose apžvelgiami svarbiausi įvykiai ir reiškiniai nuo seniausių laikų iki mūsų dienų.
Daugiau informacijos rasite čia.
Tvarumas – ne tik šiandienos tendencija, bet ir istorinė savybė
Šiandien galime rinktis, kaip elgtis su kasdienybės daiktais, tačiau anksčiau, gyvenant pasaulyje, kuriame ištekliai buvo riboti, daiktų taisymas, pakartotinis naudojimas ir jų paskirties keitimas buvo ne pasirinkimas, o būtinybė.
Atvykite į Arsenalo g. 3 – Senajame arsenale archeologijos paroda „Panaudoti dar kartą“ kvies į tvarumą pažvelgti kaip į kasdienę priešistorinių bendruomenių realybę. Senove dvelkiantys archeologiniai radiniai atskleis, kaip žmonės anksčiau kūrybiškai pratęsdavo daiktų „gyvenimą“.
Daugiau informacijos rasite čia.
Spėkite atrasti Indianą Džounsą iš Lietuvos
Daugelis žino Indianą Džounsą iš kultinių Holivudo filmų – tai charizmatiškas archeologas, leidžiantis į pavojingas ekspedicijas ir ieškantis legendinių istorinių artefaktų. Nenustebkite užėję į Pilies g. 26 esančią Signatarų namų Galeriją ir išvydę, jog lietuviškasis Indiana Džounas – tai Jonas Basanavičius.
Rugsėjo 27 d. – paskutinė proga apsilankyti VU Archeologijos magistrantų parodoje „Nepažintas Jonas Basanavičius: lietuviškasis Indiana Džounsas“, nukelsiančioje į laikus, kai tautos patriarchas ieškojo valstybės archeologijos. Parodoje J. Basanavičiaus asmenybę siekiama atskleisti remiantis asmeniniais daiktais, o mokslinę veiklą, pasižymėjusią atkaklumu ir smalsumu, – archeologiniais radiniais bei iš senkapių surinkta kaukolių kolekcija.
Daugiau informacijos rasite čia.
Komiksas – ir viduramžių reikalas
Nepatikėsite, tačiau vėlyvųjų viduramžių žmonės taip pat skaitė savitus komiksus. Tik ne spausdintus ant popieriaus ir surištus į knygą, o išdegtus keramikiniuose kokliuose. Atvykite į Bokšto g. 20 – čia, Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje, jūsų laukia paroda „Viduramžių komiksai“.
Koklių plokštėse buvo atspaudžiami įvairūs siužetai, kuriuos to meto žmonės galėjo skaityti, kaip šiais laikais skaitome komiksus: didikų herbai, scenos iš šventųjų gyvenimo, fantastinės būtybės ir gyvūnai, pamokančios alegorijos, dvaro gyvenimo atspindžiai – medžioklė, riterių turnyrai, muzikavimas ir kita.
Parodoje pažinsite fantastišką ir magišką vėlyvųjų viduramžių pasaulį, patirsite, kad prieš kelis šimtus metų atsiradę simboliai ir anų laikų žmogaus vaizduotėje užgimusios būtybės iki šiol išlieka mūsų kasdienybės dalimi.
Daugiau informacijos rasite čia.
Knygų parodos užverčia paskutinius puslapius
Dar pavasarį Kazio Varnelio namuose-muziejuje, parodoje „Knygų slibinas. Fantastinis pasakojimas apie knygų grožį“, apsigyveno ypatingas slibinas – Ugnius. Rugsėjo 27 d. – paskutinė proga susipažinti su parodos personažu, sužinoti apie knygų leidybos meną, išmėginti presą bei kitas interaktyvias parodos stoteles.
Taip pat verta suskubti į parodą „Knygos menas: gražiausios Lietuvos ir Čekijos knygos“ – ji lankytojų lauks tik iki šio sekmadienio. Parodoje pristatomos 46 Čekijos „Gražiausių knygų“ 2024 m. konkurso laureatės ir 2025 m. Lietuvos „Knygos meno“ konkurse apdovanoti leidiniai – pastarajame įvertinta 21 knyga.
11, 12 ir 14 val. taip pat pakeliaukite K. Varnelio ritmu po jo optinį pasaulį. Nemokamoje ekskursijoje „Ritmo ritmas. Kazio Varnelio optinis pasaulis“ susipažinsite su dailininko ir kolekcininko optinės iliuzijos pasauliu, kuriame gausu vaizduotės žaidimų, teatrališkų mizanscenų ir netikėtų erdvės transformacijų.
Ekskursijos trukmė – 45 min. Būtina išankstinė registracija telefonu (0-5) 279 1644 arba el. paštu: k.varnelio.muziejus@lnm.lt.
Daugiau informacijos rasite čia.
Šimtasiūliai gobelenai ir partizaninės patirtys
Gobeleno apibrėžimas paprastas – tai rankų darbo sienų kilimas, tačiau Palangoje juos galima išvysti kaip įspūdingus meno kūrinius. Vytauto g. 23A įsikūrusiame Jono Šliūpo muziejuje parodoje „Marija Švažienė: gobelenai ir tapyba“ pristatoma vienos iškiliausių Lietuvos tekstilės
kūrėjų M.Švažienės kūryba. Nuo pat ankstyvųjų darbų menininkė laužė gobeleno tradicijas, suteikdama jam dinamišką ir erdvinę raišką.
Jono Šliūpo muziejus taip pat pakvies įsiauti į Lietuvos partizanų batus. Pojūčių parodoje „Lietuvos partizanų batuose…“, skirtoje neregiams ir ne tik, partizanų istorijas pažinsite per uoslę, klausą, regą ir lytėjimą. Čia pristatoma dvylika istoriškai atkurtų artefaktų, kuriuos galima liesti, matuotis ar net apsiauti.
Daugiau informacijos rasite čia.
Šiuolaikinio meno pliūpsnis Ožkabaliuose
Šiemet minint 175-ąsias Jono Basanavičiaus gimimo metines, tautos patriarcho gimtinėje apie jį ir jo idėjas pasakojama šiuolaikinio meno kalba. Atvykite į Gimtinės g. 17, Ožkabalių I k., Vilkaviškio r. – čia išvysite audiovizualinę instaliaciją „Es humanus“. Kūrinys apjungia tekstilę, kinetines projekcijas, muziką – meninių technikų sintezė tampa tiltu tarp tradicijos, istorijos ir šiuolaikinio meno.
Taip pat Jono Basanavičiaus gimtinėje šiuolaikinio meno kalba prabyla skulptoriaus ir rašytojo Mykolo Saukos kūrinys – skulptūra „Koplytstulpis“. Trijų metrų aukščio kūrinyje vaizduojama vaiko figūra, laikanti kaukę. Šis motyvas atveria klausimus apie tapatybę, savęs pažinimą ir vaidmenis, kuriuos žmogus prisiima bendruomenėje.
Nepraleiskite ir parodos „Keliaujantis kovotojas“ – Joną Basanavičių pažinsite kaip drąsų tautinio atgimimo organizatorių, lietuvių kultūros ir mokslo veikėją, ryšių su pasauliu kūrėją, taip pat – itin jautrios sielos, empatišką, rūpestingą gydytoją. Parodoje atrasite dar niekur neeksponuotų jo asmeninių daiktų.
Be to, lankytojai laukiami ir lauko parodoje „Iš avilio“, kino paviljone „Ožkabalių ąžuolynas“, o jauniausieji – žaidimų kambaryje „Kalbantys ąžuolai“.
Daugiau informacijos rasite čia.
Prarasto miesto beieškant
Paskutinį rugsėjo sekmadienį Vinco Kudirkos muziejus lankytojams atvers duris į dingusio miesto – Širvintos – paieškas. Kudirkos Naumiestyje, V. Kudirkos g. 29, ekspozicijoje „Noriu namo, į Širvintą. Sunaikinto miesto beieškant“ pasakojama apie toliausiai į rytus nutolusį Vokietijai priklausiusį miestą, kadaise vadintą Kudirkos Naumiesčio dvyniu. Parodoje – seni vokiški indai, namų apyvokos reikmenys, įrankiai ir kiti daiktai iš Antano ir Irenos Spranaičių kolekcijos. Kolekcija rinkta ilgus metus, Spranaičiams sovietmečiu keliaujant Kaliningrado srityje – buvusiame Rytprūsių krašte.
Taip pat lankytojus pasitiks lauko paroda „Raudonų plytų dulkės: Kudirkos Naumiesčio ir Širvintos istorija“, pasakojanti daugiau nei 300 metų kaimynystėje gyvavusių dviejų pasienio miestų istoriją.
Raudonos molinės plytos simboliškai referuoja į Miestlaukio laukuose Antrojo pasaulinio karo metais klotą plytų kelią, vedusį Širvintos link.
13 val. prisijunkite ir prie ekskursijos po Kudirkos Naumiestį – čia laukia pasakojimai, kuriuose susitinka epochos, ribos ir žmonės. Taip pat – tarpukario modernizmo architektūra, kurios niekas nesitiki pamatyti mažame miestelyje. Muziejininkai padės visa tai pamatyti naujomis akimis.
Daugiau informacijos ir ekskursijos bilietai čia. Daugiau informacijos apie parodas čia.
