Dabar populiaru
Publikuota: 2018 liepos 13d. 10:43

Liudas Mažylis apie „Laisvės karį“: „Gražu. Vietoje. Tinka“

„Vyčio“ skulptūra Kaune
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / „Vyčio“ skulptūra Kaune

Apie Kaune atidengtą Vytį primenančią skulptūrą viešojoje erdvėje kalbų gausybė, ypač pliekiančių, esą tai joks meno kūrinys. Tačiau „Laisvės karys“ lankytojų srautų neatsigina – kad ir kiek daug kritikos strėlių skrieja į šią skulptūrą, paprastiems žmonėms, ypač kauniečiams, regis, ji labai miela ir prasminga.

Kodėl ir kuo ji juos taip traukia? Apie tai dviejų kauniečių komentarai – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus politologo Liudo Mažylio ir VDU doktoranto, Kauno miesto muziejaus muziejininko, Lietuvos karo istorijos draugijos pirmininko Simono Jazavitos.

Kauniečio tapatybės savivokos atspindys

VDU profesorius Liudas Mažylis menotyrininkų ir kitų specialistų kalbas, esą tokia skulptūra meninės raiškos požiūriu yra tam tikra atžanga, vadina veikiau subjektyvia nuomone.

„Tai kiekvieno konkretaus specialisto pozicija ar vertinimas. Tikriausiai yra ir tokių, kurie pasakytų, kad šiuo atveju tai buvo ir iššūkis skulptūros autoriams pavaizduoti Vytį įgijusį tūrį, kai jis paprastai vaizduojamas plokščias arba kaip bareljefas. Ir kai Vytis kaip simbolis įgyja tūrį, visiškai logiška, kad tampa panašus į raitelį ant žirgo. Tai nėra vienokia ar kitokia abstrakti laisvė. Tai tiesiogine prasme – laisvės karys. Tas, kuris tais laikais, kai kavalerija kare buvo lemtinga, vykdė svarbią funkciją: atgrasydavo, susidorodavo su priešais, gindavo Lietuvą nuo išorės užpuolikų. Šiandieniam kauniečiui, ko gero, tai ir yra svarbiausia“, – svarstė prof. L.Mažylis.

Politologo nuomone, „Laisvės kario“ skulptūra eiliniam žmogui sako labai daug: „Jam čia viskas viename: ir istorija, ir plastika, ir tai, ką bet kada gali vaikui, anūkui paaiškinti. Tikriausiai todėl ta žmonių meilė iš pirmo žvilgsnio skulptūrai ir pasireiškė.“

Vasario 16-osios akto atradėjas tikino, kad „Laisvės kario“ skulptūra atspindi ir kauniečio tapatybės savivoką.

„Kaunas kauniečiams intuityviai visada buvo ir yra tam tikras atsparos taškas. Pagaliau, kalbant apie lietuvius kaip apie etnosą, reikia nepamiršti, kad šis atsparos punktas toks išliko ir tarpukariu, kai čia buvo Laikinoji sostinė, ir niūriu sovietmečiu. Tai rodo su Romu Kalanta susiję įvykiai, Sąjūdis. Kaune niekas nebuvo pamiršta – laisvės siekis čia glūdėjo ir išliko“, – teigė prof. L.Mažylis.

Kauniečiams negali būti per daug atmintinų vietų simbolių. Ši skulptūra, pasak kauniečio politologo, turbūt ir dėl to prigijo. „Ir vieta labai graži – Santaka netoli, prie pilies. Viskas labai dera“, – džiaugiasi VDU profesorius.

Ir pačiam L. Mažyliui skulptūra patinka: „Tai visiškai subjektyvus dalykas, kuris pagauna arba ne. Čia kaip ir žmogų, būna, pamatai – arba jis iš karto gerai nuteikia, arba kelia abejonių. Važiuoju vieną dieną aš į radijo laidą, ir prieš akis – „Laisvės karys“. Man pasirodė gražu. Vietoje. Tinka. Ir, manau, daugeliui taip.“

Luko Balandžio / 15min nuotr./Liudas Mažylis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Liudas Mažylis

Vilniui laikas neatėjo?

Vasario 16-osios akto atradėjas, paklaustas, ko vilniečiams derėtų iš Kauno pasimokyti, kad skulptūros ne tik keltų nesibaigiančius ginčus, bet ir fiziškai atsirastų, minėjo, kad sostinę labiau puoselėti ir priimti apgalvotus sprendimus pirmiausia turėtų valstybės institucijos.

„Kaip išėjo Kaune? Skulptūra surado sau vietą, o vietai pritiko skulptūra. Pasižiūrėkime, kiek puikių erdvių Vilniuje yra tuščių, permąstykime. Kauno atveju gal suveikė kauniečių bendruomeniškumas. Ir ne tiek daug teikta reikšmės, kas organizavo tokį spartų skulptūros pastatymą. Beje, Kaune sėkmingas buvo ir tarpukario paminklų atstatymas, ryžtingas ir greitas buvo sovietmečio paminklų nukeliavimas. Tokie procesai Kaune vyksta gyviau, konstruktyviau“, – sakė prof. L.Mažylis.

Vilniuje, pašnekovo manymu, per daug reikšmės teikiama konkursams, ginčams dėl detalių – koks audimo raštas turi matytis paminkle, ironizavo profesorius.

„Gal dar Vilniui laikas neatėjo? Sunku pasakyti. Nors jau daugiau nei ketvirtis amžiaus praėjo, kai nebėra Lenino paminklo, – stebisi prof. L.Mažylis. – Pagaliau yra dar vienas būdas. Pozityviąja prasme supykti vilniečiams ant kauniečių ir pasakyti: na palaukit, jūs galit, tai ir mes galim dar sėkmingiau.“

Šviesi asociacija su rūpinimusi istorija

VDU doktorantas, Kauno miesto muziejaus muziejininkas Simonas Jazavita, kalbėdamas apie viešojoje erdvėje pasipylusias besipiktinančiųjų „Laisvės kario“ skulptūra kalbas, mano, kad nuomonių pliuralizmas gyvenant demokratinėje šalyje nėra blogai.

„Yra ir kritiškų nuomonių, bet nemažai esu girdėjęs ir teigiamų. Gal tik kritiškos nuomonės žmonėms labiau į galvą įstringa. Ir kalbant su kauniečiais nuomonių yra nemažai, tačiau daugelis į skulptūrą žiūri pozityviai“, – kalbėjo S.Jazavita.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Vyčio skulptūros atidengimo šventė Kaune
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Vyčio skulptūros atidengimo šventė Kaune

Kaunietis muziejininkas, rengęs šios skulptūros atsiradimui skirtas diskusijas, teigė, kad Kauno miesto savivaldybė prieš statydama skulptūrą domėjosi ir miesto bendruomenės, ir istorikų nuomone, ypač kai sužinota, kad kūrinys bus toks didelis – nenorėta padaryti kokių nors didelių klaidų. S.Jazavita tvirtino diskusijų metu taip pat labai aiškiai išsakęs, kad skulptūra turinti atspindėti tą laikotarpį, kai sprendėsi mūsų valstybės egzistencija. Ir žmonėms ši skulptūra tai ir byloja.

„Turbūt nebūsiu vienintelis taip manantis, bet, jeigu kalbėtume apie ko nors įamžinimą ar įpaveldinimą, žmonėms, ypač vyresniems, šie dalykai asocijuojasi su savo istorijos vertinimu, rūpinimusi ja. Po 1990-ųjų radosi daug naujų paminklų, įamžinimo vietų, ir tas laikotarpis daugeliui žmonių, ypač vyresnės kartos, yra šviesus, – svarstė Kauno miesto muziejaus muziejininkas S. Jazavita. – Tai buvo energijos, proveržio, tikėjimo laikas, kai radosi tai, ką draudė sovietų ideologija: atminimo ženklai partizanams, tremtiniams.“

Taip pat, anot S.Jazavitos, „Laisvės kario“ skulptūra daug kam šviesi atrodo ir sostinėje kilusio visuomenės susiskaldymo dėl šio kūrinio kontekste: „Žmonės galvoja: štai pagaliau padaryta. Pagaliau kažkas atsirado.“

Sąsaja su Europos raitelių skulptūromis

S.Jazavita prisiminė ir kitos skulptūros – paminklo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, Lietuvos Laikinosios sostinės burmistrui Jonui Vileišiui – atsiradimo aplinkybes.

„Ir J.Vileišio paminklas, ir „Laisvės kario“ skulptūra atsirado labai greitai, palyginti su analogiškų paminklų, pavyzdžiui, Jonui Basanavičiui, sostinėje radimosi aplinkybėmis. Kiek metų girdisi kalbos Vilniuje, bet niekas iki galo neįvyksta. O kauniečiai ėmė ir pastatė. Be to, tai gražiai rezonuoja su Kauno, kaip patriotiško miesto, įvaizdžiu: Kaunas – kaip tautinė tvirtovė, lietuvybės būstinė, iš Laikinosios sostinės laikų perėjusi per sovietmetį“, – kalbėjo muziejininkas.

Pasak VDU doktoranto, daugeliui paprastų su istorija per daug nesusipažinusių žmonių „Laisvės kario“ skulptūra yra tiesiog gražus, sveikintinas kario pavyzdys. „Galų gale tai siejasi su daugeliu raitelių skulptūrų, kokias matome didžiojoje dalyje Europos. Tik ten dažniausiai vaizduojama konkreti istorinė figūra. Šiuo atveju pasirinktas kitas sprendimas – abstraktus karys. Dėl to ir kyla daug interpretacijų. Vis dėlto daugumai ir patinka, kad tai – abstraktus žmogus. Taip žmonės tarsi patys gali įsivaizduoti save laisvės kario kailyje“, – svarstė S.Jazavita.

Sostinėje proveržis memorializacijos srityje, muziejininko įsitikinimu, įmanomas, tik labiau reikėtų siekti nuomonių balanso: „Sostinė irgi turi galimybę tai įgyvendinti. Ir Kaunui, ir Vilniui Lietuvoje yra vietos. Ir geriausia būtų draugauti, vieniems iš kitų pasimokyti.“

Bernardinai.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Gyvenimas

Mes lygūs. Vizažistas Darius Galankovas: „Makiažas nėra moterų privilegija“

15min iš Maskvos 24sek

Pokštais su Šaru apsikeitęs CSKA generolas įvertino „Žalgirio“ pokyčius

Aktualu

Lietuvos vadovai vieningi – dažnai gendančiu „Spartan“ orlaiviu skraidyti nenori

„Ginčas“: Kodėl „Žalgiris“ pralaimi namie ir nemeta tritaškių?

Verslas

Konkursas „Už darnią plėtrą“: duona „kvepiantys“ daugiabučiai Žirmūnuose

Sportas

E.Jankausko asistentas apie serbus: „Neabejojame, kad jie nori įmušti greitą įvartį“

Vardai

Donatui Montvydui pozavusios žmonos Veronikos nuotrauka – tarsi nuo viršelio: „Jis turi gerą akį“

Prie Pakso buvo...

Verslas

Seimas tęs diskusijas dėl PVM lengvatų malkoms ir laikraščiams, paramą būstui ir elektromobiliams išpeikė

Tik 15min Gazas

Renkame Lietuvos Šimtmečio automobilį: išbandėme „Volga“ GAZ 21, vadintą rykliu

Maistas

Įvertinimas Neapolio picerijoms – iš 15min apžvalgininkų rankų

Gazas

Automobilis pervažoje: kodėl vis dar nutinka nelaimingų atsitikimų ir kaip jų išvengti?

Sportas

Jautrus olando gestas sužavėjo pasaulį – po įvarčio guodė teisėją

Aktualu

Dėl LGL bendruomenę įžeidusio lankstinuko kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir VDAI

Kultūra

Mirė aktorė Birutė Raubaitė

Aktualu

50 metų vienoje įmonėje išdirbęs ir net paminklą jai pastatęs kaunietis: „Niekad neėmiau biuletenio“

Vardai

Buvęs Paris Hilton vaikinas nori susigrąžinti dviejų milijonų dolerių vertės sužadėtuvių žiedą

Vardai

Rolandas Kazlas apie filmą „Širdys“: „Galvoju, kad tai yra mano didžiausias vaidmuo kine“

Aktualu

Kabule per mirtininko išpuolį religinėje šventėje žuvo mažiausiai 50 žmonių

Aktualu

D.Trumpas: nepaisant J.Khashoggi nužudymo JAV išlaikys „tvirtus“ ryšius su Rijadu

Naujienos

24sek

Ne Šaras: Eurolyga geriausiu sezono treneriu paskelbė „Real“ strategą

Aktualu

Rusijoje lėktuve sumuštas lenkų diplomatas

Maistas

Gaivus sūrio pyragas su mėlynėmis

Vardai

Dainą pristatantis Mino: „Penktadienis? Trylikta? Radau būdą kaip apsisaugoti“

Aktualu

Seimo nario Michalo Mackevičiaus paslaptis – studijos Maskvos partinėje mokykloje

Pasaulis kišenėje

15min studijoje viešėjo Vilniaus istorijų pasakotoja, gidė Gabija Lunevičiūtė

Verslas

Kainų pokyčiai – už kai kuriuos vaistus primokėti reikės mažiau arba iš viso nereikės

Aktualu

Kaip Alytuje susidūrė „Kawasaki“ ir „Toyota“, policijai paaiškintų sunkvežimio vairuotojas?

Verslas

Keičiamas buvusios Šv. Jokūbo ligoninės teritorijos Vilniuje plėtros projektas

Aktualu

N.Venckienė nesėkmingai bandė įtikinti JAV teismą, kad Lietuvoje vyko sukilimas

Vadinamųjų miško parkų, kurių galima rasti kone kiekviename rajone, suoliukai ir takeliai tyliai pūva, nes į juos dažniausiai nėra nuorodų, tad ir lankytojai neužklysta. Tačiau ES paramos įsisavinimo schema klesti jau daug metų.   
15min tema Verslas

Už ES paramą įrengti neįžengiami miško parkai tapo pinigų kasykla

Aktualu

Bernardas Gailius: Lietuva po valstiečių

Vardai

SEL koncertas, neleidęs miegoti daliai Klaipėdos: paaiškėjo, kiek viršijo triukšmo normą

Lietuvos karo akademijos kariūnų baigiamojo žygio ceremonija

Idėjos savaitgaliui

Gazas

„Rally Estonia“ išbandymai: B.Vanago nuomone, lenktynininkams teks išmokti skraidyti

Gazas

Ekspertas papasakojo, kuo geras vairuotojas skiriasi nuo prasto

Sportas

Nyderlandų futbolo žvaigždė atakuojama dėl vizito pas Vladimirą Putiną

Verslas

„Veolios“ mūšyje su Lietuva – galinčių liudyti prieš valstybę paieška

Aktualu

ISM Vasaros universitete – studentai iš viso pasaulio

Vardai

Ypatingos

07:48
07:40

Gera keliauti kartu

Sveikata

Būk nesustabdoma