Skulptūra vaizduoja kostiumuotą vyrą, žengiantį pirmyn nuo postamento krašto. Vienoje rankoje jis laiko vėliavą, kurios audinys visiškai uždengia jo veidą. Kūrinys pirmą kartą pastebėtas St James's rajone, Waterloo aikštėje, netoli Edvardo VII, Florence Nightingale paminklų bei Krymo karo memorialo, rašo BBC.
Skulptūra pastatyta slapta, per naktį, o postamento apačioje iškaltas užrašas „Banksy“ – būtent tai paskatino spėliones apie autorystę. Kaip pažymi „The Art Newspaper“, menininkas savo kūrinius paprastai patvirtina paskelbdamas juos savo „Instagram“ paskyroje, kurią seka beveik 14 mln. žmonių, tačiau šios skulptūros nuotraukos ten kol kas nepasirodė. Be to, kaip pastebi „Time Out“, nė vienas iš pastarųjų metų Banksy piešinių Londone nebuvo pasirašytas – tad pats parašas autorystės dar negarantuoja.
Politinė interpretacija
Anot „Euronews“, kostiumuotą figūrą galima laikyti politiku – juolab kad skulptūra stovi vos apie 450 metrų nuo ministro pirmininko rezidencijos Dauningo gatvėje. Vėliava, uždengianti jam veidą, gali būti suvokiama kaip aklas patriotizmas, o žingsnis nuo postamento krašto – kaip žygiavimas tiesiai į prarają.
Specializuotas gatvės meno portalas „GraffitiStreet“ siūlo kitokią skaitymo perspektyvą. Waterloo aikštė buvo suprojektuota XIX a. pradžioje kaip pergalės prieš Napoleoną įamžinimas – iškilminga Regent gatvės atkarpa, įrėminta imperinių figūrų ir karinių vadų paminklų. Į šią aplinką, kurioje viskas kalba apie galios neišvengiamumą, Banksy (jei tai tikrai jis) įveda judesį – tačiau judesį be tikslo.
„Figūra žygiuoja ne į kažkur, o už kažko ribos“, – rašoma portale. Žygis, paprastai siejamas su kryptimi ir ryžtu, čia tampa visai kuo kitu: tikrumo poza be sąmoningumo. Priešais, ant Athenaeum klubo fasado, beveik du šimtmečius stovi paauksuota išminties deivės Atėnės figūra – ji dabar stebi, kaip kitas, vėliavos apakintas žmogus žengia į tuštumą.
Ne pirma Banksy skulptūra Londone
Tai nebūtų pirmas kartas, kai Banksy palieka skulptūrą Jungtinės Karalystės sostinėje. Kaip primena BBC, 2004 m. Shaftesbury aveniu jis pastatė Geriantįjį (The Drinker) – ironišką Auguste'o Rodino Mąstytojo perdirbinį, kuris netrukus buvo pavogtas.
Pastaruoju metu menininkas vis aktyvesnis būtent Londone. 2024 m. vasarą jis sukūrė savotišką gyvūnų ciklą per visą miestą – atsirado ožkos, dramblių, gorilos, beždžionių, piranijų, raganosio ir pelikanų atvaizdai, vienas jų – ant Londono zoologijos sodo pastato.
2025 m. rugsėjį jis prisiėmė atsakomybę už piešinį ant Karališkųjų teismo rūmų komplekso: protestuotojo, gulinčio ant žemės su krauju aptaškytu plakatu, virš kurio kyla teisėjas su iškeltu plaktuku. Šį kūrinį teisininkų administracija greitai pašalino. Praėjusių metų gruodį Bayswater rajone pasirodė piešinys, vaizduojantis du ant žemės gulinčius vaikus.
Beveik visi Banksy darbai – tiek privačiose, tiek viešose erdvėse – traktuojami kaip politiniai pareiškimai ir dažnai netrukus po pasirodymo pašalinami arba pavagiami.
Tapatybės klausimas vis dar atviras
Oficialiai Banksy tapatybė lieka nežinoma. Šių metų pradžioje agentūra „Reuters“ paskelbė tyrimą, kuriame tvirtinama esą „nepaneigiamai“ įrodyta, kad menininkas yra 51-ųjų sulaukęs Robinas Gunninghamas iš Bristolio. Įrodymu laikomi: jo 2022 m. kelione į Ukrainą, buvusių bendražygių paskelbtos nuotraukos bei ranka rašytas prisipažinimas, surašytas sulaikymo Niujorke 2000 m. metu.
Pasak tyrimo autorių, vyras prieš keletą metų pasikeitė vardą į kur kas dažnesnį Davidą Jonesą, kad išvengtų atpažinimo. Pats Banksy šios versijos kol kas nei patvirtino, nei paneigė.
