Paklausius, kaip 34-erių L.Kalinauskaitė pasakoja apie savo darbą, galima pamanyti, kad kurti ir gaminti medalius – itin paprastas užsiėmimas. Tačiau įspūdis apgaulingas – antraip šią smulkiosios skulptūros rūšį praktikuotų gerokai daugiau menininkų negu vienas kitas darantis tą dabar. Liną aistra medaliams prieš keliolika metų užkrėtė jos tėvas, garsus skulptorius ir medalininkas Juozas Kalinauskas.
„Maždaug nuo 2000-ųjų tėtė vis prašydavo truputį padėti jam, kadangi ten labai daug smulkių detalių yra. Padėdavau, po truputį vis daugiau ir daugiau, kol galiausiai perėjom prie bendraautorinių darbų, nes jau darbo apimtis kartais ir viršydavo pusę. Galiausiai pradėjau savo daryti atskirai“, – apie kūrybos pradžią pasakoja medalių kūrėja.
Medaliais vadinami Renesanso epochoje išpopuliarėję apdovanojimo arba atminimo ženklai, paprastai kuriami norint įprasminti ir įamžinti kokį nors istorinį faktą, progą, asmenybę, įvykį, ar jubiliejinę sukaktį. Linai labiausiai patinka ne plokšti, o reljefiški medaliai, kuriuose daugiau plastikos išraiškos galimybių.
Pašnekovė teigia, kad sukurti paprastesnį medalį užtrunka apie du mėnesius, bet sudėtingesnius gali kurti ir keletą metų. Menininkei apmaudu, kad jos mylimos medalininkystės keliu pasuka vos vienas kitas kūrėjas, o ir moterų, kurios kurtų medalius, kaip ji, Lietuvoje nežino daugiau nė vienos.
