Menininkė Morta Jonynaitė pristato parodą, įkvėptą pokalbių su seneliais

„Dieduko Julijono sode paragavau visų spalvų serbentų, slyvų ir net aktinidijų. Prisimenu nuolat telefonu kalbėjusią močiutę Nijolę, o močiutė Aldona didžiuojasi išmokiusi visus anūkus skaityti. Su dieduku Juliumi vaikystėje žaidėm kauliukais“, – pasakoja menininkė Morta Jonynaitė, rugsėjo 4 dieną Vilniuje atidaranti personalinę parodą „Žemė kalbina dangų“.
Morta Jonynaitė
Morta Jonynaitė / Martyno Norvaišo nuotr.

Parodos atspirties tašku tapo kūrėjos ryšys su seneliais, o jos centre – komunikacijos ir nesusikalbėjimo situacijos.

Jaunosios kartos menininkė M. Jonynaitė naujausioje parodoje pristato dar niekur nerodytus tekstilinius objektus ir instaliacijas. Jose – kūrėjos išausti senelių pasakojimai, patirtys, sutrūkinėję prisiminimai, kuriuos papildo šiuolaikinės asmeninio ir bendražmogiško ryšio interpretacijos.

Čia, anot kūrėjos, tarsi skirtingo laiko ir patirčių koliaže susitinka senelio šiltnamyje sirpstančių pomidorų meilės kalba ir menininkės išausta „Volvo“ lempa, įgavusi labai asmenišką reikšmę. M. Jonynaitę domina, kaip tam tikri gestai, ženklai ar ritualai pakeičia žodžius ir padeda užmegzti bendrą kalbą.

Vaidos Jonušytės nuotr./Mortos Jonynaitės kūrinys „Žemė kalbina dangų“
Vaidos Jonušytės nuotr./Mortos Jonynaitės kūrinys „Žemė kalbina dangų“

„Sėdėdama prie savo audimo staklių – tokio archajiško įrankio – neišvengiamai galvojau apie tai, kaip mano praktika siejasi su anksčiau gyvenusių žmonių istorijomis. Kokie ryšiai mus jungia, kokie pėdsakai lieka amžiams, ar įmanomas pokalbis tarp skirtingose laiko pusėse įstrigusių patirčių? Besikryžiuojančius ataudus ir metmenis pradėjau matyti kaip pokalbį tarp horizontalios žemės ir vertikalaus dangaus. Pradėjau klausti, kas telpa į jų ir mūsų laiką, kokias reikšmes ir įvaizdžius jiems priskyrėm, o ką dar įdomaus ir netikėto galime iškrėsti šiame pokalbyje“, – apie parodos sumanymą pasakoja M. Jonynaitė.

Menininkės asmeninio archyvo nuotr./Mortos Jonynaitės kūrinio fragmentas
Menininkės asmeninio archyvo nuotr./Mortos Jonynaitės kūrinio fragmentas

Pasak menininkės, bene seniausia bendražmogiška patirtimi galima laikyti norą būti kartu ir suprasti vienas kitą. Būtent šis siekis tampa atspirties tašku naujausiems kūriniams, kuriuose gilinamasi į ryšio mezgimo būdus ir bandymus susikalbėti nepaisant skirtingų kartų, ideologinių režimų, kalbinių registrų ir prasilenkiančio laiko. Prestižinę Gerrit Rietveld menų akademiją Nyderlanduose baigusi ir aktyviai grupinėse parodose dalyvaujanti kūrėja penktojoje personalinėje parodoje apmąsto, kaip kalba tuo pačiu metu gali ir padėti, ir trukdyti komunikuoti.

Paroda visą mėnesį veiks sostinės Panerių gatvės 38-ojo pastato erdvėse. Simboliška, kad paroda apie ryšį ir įvairias jo formas eksponuojama geležinkelio infrastruktūros teritorijoje. Pastaruosius dešimtmečius čia veikė Lietuvos geležinkelių padaliniai ir su inžineriniais įrenginiais susijusios įmonės.

Parodos mecenatai, rėmėjai ir partneriai: Danas, Lukas, Redas ir Renida Kristanavičiai, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga (LTMKS), „Movie Wheels“.

Adresas: Panerių g. 38, Vilnius
Lankymo laikas:
IV–V: 16–19 val.
VI–VII: 12–17 val.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą