Dabar populiaru
Publikuota: 2019 sausio 5d. 10:00

Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje Kaune – įspūdingas reginys

Vitražas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Vitražas

„Į muziejaus sales nužengė dangus“, – šią savaitę socialiniame tinkle parašė Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja Daina Kamarauskienė. Išties. Kauniečiai ir miesto svečiai kviečiami pasigrožėti įspūdingu ir išskirtiniu reginiu – penkiais vienais vertingiausių bei seniausių vitražų Lietuvoje.

Rekonstruoti vitražai pristatomi parodoje „Sugrįžęs į šviesą. Trapaus kūrinio istorija“ Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus salėje.

Tai – įspūdingas reginys ir išskirtinė proga iš arti pamatyti istoriškai vertingus ir ilgą kelią nuėjusius meno kūrinius.

Pasak muziejaus specialistų, visas vitražų grožis labiausiai matosi saulėtą dieną, į langus šviečiant saulei.

Vienas iš šaltinių – muitinės raštelis

Restauratoriams vitražų detales teko traukti iš medinių dėžių ir rinkti bei atkurti po detalę ir fragmentą, o visas procesas truko trejus metus.

Vitražas „Nukryžiuotasis su angelais“ sukurtas XIX amžiaus pabaigoje garsiosiose „Geyling“ vitražo dirbtuvėse Vienoje (Austrija), o keturių evangelistų vitražai, pagal turimus istorinius duomenis, sukurti maždaug 20 metų vėliau.

Pagrindinis nukryžiuotojo vitražas muziejuje pristatytas 2017 metų pabaigoje, vėliau atvežti dar dviejų evangelistų, o šią savaitę – ir dar likusių dviejų evangelistų vitražai.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vitražas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vitražas

Kaip 15min sakė menotyrininkė Raimonda Norkutė, yra duomenų, kad keturių evangelistų vitražai taip pat galėjo būti sukurti Vienoje, tačiau kokiose dirbtuvėse – neaišku.

„Yra prielaida, nedidelių faktų, kurie leidžia manyti, kad vitražai buvo sukurti taip pat Vienoje, bet nėra aiškios dirbtuvės. Tikslių duomenų neturime, tačiau yra muitinės rašteliai, kad stiklai buvo vežti iš Vienos XX amžiaus pradžioje“, – sakė R.Norkutė.

Vitražai buvo Kauno bažnyčioje

Visi penki vitražai buvo skirti imperatoriškosios Romos katalikų dvasinės akademijos Sankt Peterburge koplyčiai.

1934 metais juos įsigijo Kauno Švč. Sakramento bažnyčia. Nukryžiuotojo vitražas bažnyčioje buvo įrengtas didžiojo altoriaus vietoje, centriniame lange, evagelistų – kituose languose.

Vitražai išardyti 1964 metais, kai bažnyčios vietoje buvo nutarta įrengti kino teatrą.

„Tačiau bažnyčia buvo uždaryta 1949 metais, ir iki 1964 metų ji buvo apleista ir niokojama. Vitražai buvo išmontuoti tik prieš kino teatro „Santaka“ įrengimą“, – sakė R.Norkutė.

Meno kūriniai atiteko muziejui ir buvo saugomi jo fonduose.

Nors 2017 metais, pristatant pirmąjį vitražą, nebuvo aišku, ar pavyks atkurti ir visus keturis evangelistų vitražus, nes ne visi jie yra išlikę. Tačiau atidarius dėžes ir ryškėjant „vaizdo kontūrams“ paaiškėjo, kad dėžėse detalių yra daugiau, nei jų reikia trims vitražams.

Taip pavyko atkurti ne iš pradžių planuotus tris, tačiau visus keturis evangelistų vitražus.

Teko rinkti lyg dėlionę

Tarsi vaikišką dėlionę kartu su kolegomis vitražus dėliojęs restauratorius Daugis Bumbulis sako, kad tai buvo vienas įdomiausių jo atliktų darbų.

„Ir gaila, kad baigėsi. Nepaprastai įdomus darbas, ir daugiau tokių darbų nebebus, nes tokio lygio vitražų Lietuvoje nėra“, – 15min sakė D.Bumbulis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vitražas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vitražas

„Kada gavome tas dėžes, niekas nežinojo, kas jose yra. Kai pradėjome imti iš dėžės bloką po bloko, vieną langą atpažinome langą, nes jis buvo knygoje „Lietuvos vitražas“. Kas kitose dėžėse, nežinojo net pas muziejus, kurių fonduose jos buvo saugojamos“, – pasakojo D.Bumbulis.

Ant vienos iš dėžių buvo ir užrašas rusų kalba: „Pusiau istorinis vitražas“.

Ant vienos iš dėžių buvo ir užrašas rusų kalba: „Pusiau istorinis vitražas“

Dalį neišlikusių vitražo detalių teko atkurti. Tai, sakė D.Bumbulis, nebuvo labai sudėtinga, mat buvo išlikę skirtingų langų fragmentai, kurie pasitarnavo kaip pavyzdžiai, be to, antrą dalį vitražo buvo galima atkurti „veidrodiniu principu“.

„Daugiausiai trūko evangelisto Luko vitražo detalių. Bendrai vertinant, iš viso trūko maždaug vieno viso lango“, – sakė D.Bumbulis.

Palyginus evangelistų ir nukryžiuotojo vitražus, pastarasis nukentėjo mažiau, o jį restauruojant pavyko išlaikyti nemažai autentiškų „Geyling“ vitražo dirbtuvių sukurtų detalių.

Kartu su D.Bumbuliu dirbo ir restauratorė Dalia Mulevičienė.

Pamatyti visus penkis vitražus Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejaus salėje galima iki rugsėjo 1 dienos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15min tema

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas