Dabar populiaru
Publikuota: 2018 rugpjūčio 31d. 18:07

Naujas Vilniaus oro uosto projektas – skylėtų kojinių lopymas

Vilniaus oro uosto keleivinių terminalų rekonstrukcija 15min recenzija
„Vilniaus architektūros studijos“ vizualizacijos / Vilniaus oro uosto keleivinių terminalų rekonstrukcija

Vilniaus oro uostas nėra pats gražiausias, didžiausias ir geriausiai veikiantis pasaulyje. Norint tuo įsitikinti pakanka bent vieną kartą iš jo išskristi.

Beveik bet kur kitur išvysite geresnį oro uostą. Painūs, ilgi ir beprasmiški koridoriai atvykstant iš ne Šengeno šalių, itin maža keleivių pasitikimo erdvė, nejaukios erdvės viduje, painus patekimas – pernai Vilniaus oro uostas aptarnavo 3,7 milijono keleivių, kurie kankinosi bandydami suprasti, kodėl norint praeiti pasų kontrolę tenka lipti į trečią aukštą ir paskui vėl leistis į pirmąjį atsiimti bagažo. Dalis jų, atvykę į oro uostą autobusu, klaidžiojo po atvykimo sales ieškodami, kaip nusigauti išvykimo link.

Oro uostai yra šalies veidas, kuris sudaro pirmą įspūdį. Jeigu oro uostas tvarkingas, efektyvus ir patogus, tuomet pirmasis įspūdis apie šalį bus toks pat. Atskridęs ir iš lėktuvo išlipęs keleivis neturėtų galvoti, kad maloniau buvo tris valandas kratytis pigių oro linijų lėktuve, nei vaikščioti po oro uostą, kuriame jo kelionės agonija tęsis toliau.

Honkongas, Tel Avivas, Singapūras, Doha keleivius pasitinka taip, kad pamiršti ilgas skrydžių valandas ir pasikeitusias laiko juostas. Fontanai, žaluma, didžiulės erdvės ir prabangos prekės siunčia žinią, kad atvykote į pasaulio bambą.

Žinoma, tai visiškai išskirtiniai oro uostai, kokių nereikia Lietuvai. Bet jei ieškosime realesnių pavyzdžių, kaip galėtų atrodyti Vilniaus oro uostas, neteks dairytis labai toli – Ryga, Talinas, Helsinkis turi nedidelius, patogius ir modernius oro uostus, į kuriuos atskristi yra daug maloniau nei į pasaulio didžiuosius.

Kompaktiškuose oro uostose viskas vyksta daug greičiau ir efektyviau, nereikia gaišti laiko keliaujant traukiniais iš vieno terminalo į kitą. Lietuva dabar stengiasi atverti naujus skrydžius į Londono Sičio oro uostą, kuris nors ir nėra labai įspūdingas savo architektūra, interjeru ar laukimo salėmis, yra strategiškai nepakartojamoje vietoje ir po jį nereikia ilgai klaidžioti. Lėktuvui nusileidus, jau netrukus gali būti Londono centre, ir tai nustelbia kitus jo trūkumus.

Vilniaus oro uostui būtina kardinali rekonstrukcija ir, o džiaugsme, ji netrukus turėtų įvykti! Bent taip, su džiugesiu, buvo galima reaguoti pamačius, kad visuomenei susipažinti yra pateiktas Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos projektinis pasiūlymas. Tačiau atsivertus brėžinius teko staigiai užkimšti beveik iššautą šampano (nealkoholinio) butelį.

Gerų pavyzdžių, iš kurių būtų galima pasimokyti, yra daug, tačiau susidaro įspūdis, kad rekonstrukcijos tikslas tebus užlopyti didžiausias skyles suplyšusioje struktūroje. Vilniaus architektūros studijos rengtame pasiūlyme netrūksta sprendimų, kurie tik minimaliai pagerina esamą situaciją ir esminių pokyčių keleiviams nepasiūlys, juo labiau kad dalis sprendimų veiks labai trumpai, kol padidėję keleivių srautai vėl vers daryti dar vieną rekonstrukciją.

Architektai nėra specialiai ruošiami projektuoti oro uostus, todėl galima visiškai lengvai abejoti mano kompetencija vertinti tokį projektą ir jo sprendinius. Nors yra tekę lankytis įvairiausiuose pasaulio oro uostuose, nė karto nėra tekę jų projektuoti. Suprasdamas žinių spragas nutariau pasikonsultuoti su aviacijos planuotuoju Andreas Mavrodis, kuris yra dirbęs AECOM kompanijoje, Londono Sičio oro uoste ir rengęs ne vieno oro uosto analizę.

Vilniaus oro uosto projektiniame pasiūlyme numatyta esamo pastato rekonstrukcija ir naujo terminalo statybos šiaurinėje dalyje. Pasak A.Mavrodis, taip populiari ir pigi strategija – statyti naują terminalą šalia senojo, neintegruojant abiejų. Tokiais atvejais terminalai dažniausiai sujungiami pakeltais pėsčiųjų takais su travelatoriais. Iš esmės šioje strategijoje nieko blogo nėra, tačiau pradedant žvelgti giliau, išlenda pirmosios bėdos. Du didžiausi keblumai naujajame oro uosto projekte yra transporto ir pėsčiųjų srautų organizavimas oro uosto prieigose bei kebli atvykimo schema.

„Vilniaus architektūros studijos“ vizualizacijos /Vilniaus oro uosto keleivinių terminalų rekonstrukcija
„Vilniaus architektūros studijos“ vizualizacijos /Vilniaus oro uosto keleivinių terminalų rekonstrukcija

Projekte numatyta, kad naujasis terminalas bus skirtas tik išvykimui, jame bus galima registruotis skrydžiui, atiduoti bagažą ir praeiti apsaugos patikrą. Tačiau patekimas į naująjį išvykimo terminalą yra numatytas tame pačiame gatvės lygyje kaip ir atvykimas, kas, pasak specialisto, niekada neveikia, nes tampa sudėtinga suvaldyti atvykstančių ir išvykstančių žmonių bei transporto srautus. Dažniausiai visuose oro uostuose atvykimas būna gatvės lygyje, o išvykimas antrame aukšte.

Taip pat įtartina tai, kaip arti taksi automobilių sustojimo vietos yra numatyta tarpmiestinių autobusų stotelė. Negano to, autobusai sustatyti kampu ir iš savo vietų turės išvažiuoti atbuliniu bėgiu, todėl veikiausiai blokuos tiek autobusų, tiek taksi automobilių srautą. Bet čia chaosas oro uosto prieigose nesibaigia. Specialistas itin neigiamai įvertino tai, kad prekių pristatymo srautas kertasi su automobilių, autobusų, taksi srautu – vienintelis srautas, kurio nesugebėjo perkirsti projektuotojai, tai traukinių bėgiai.

Neideali ir pėsčiųjų situacija. Pagal visas pasaulines transporto planavimo tendencijas, reikia skatinti tvarų judėjimą ir tvarias transporto priemones. Traukiniai yra viena iš jų. Tačiau numatoma jungtis per automobilių parkavimo aikštelę su tolėliau esančia traukinių stotimi ne tik neskatina naudotis tvariu viešuoju transportu, bet ir atgraso. Nežiūrint kitų smulkesnių klausimų, patekimas į oro uostą yra komplikuotas ir neatitinka pasaulinės praktikos tendencijų.

Įžengus į naująjį išvykimo terminalą jus pasitiks didelė erdvė, skirta keleivių registracijai. Nors skrydžių bendrovės gali šiek tiek raukyti nosį prieš planą jas visas, pigias ir brangias, išrikiuoti į vieną eilę, keliautojams tai bus ganėtinai patogi ir dosni erdvė. Tačiau keblumai prasidės tuoj pat atidavus bagažą ir užsiregistravus skrydžiui – A.Mavrodis nuomone, keturių laipinimo kortelių skaitytuvų antrajame aukšte prieš saugumo patikrą nepakaks, juolab kad prieš juos turi būti numatyta didelė erdvė susidaryti eilėms. Padidėjus keleivių srautui, neišvengiamai gali tekti grūstis per mažoje erdvėje.

Praėję saugumo patikrą susidursite su dar vienu nepatogumu – artimiausias tualetas yra senajame pastate. Esant būtinybei teks sprintuoti vidutiniškai šimtą metrų per terminalus jungiantį koridorių.

„Vilniaus architektūros studijos“ vizualizacijos /Vilniaus oro uosto keleivinių terminalų rekonstrukcija
„Vilniaus architektūros studijos“ vizualizacijos /Vilniaus oro uosto keleivinių terminalų rekonstrukcija

Terminalus skiriantis koridorius taip pat yra tikras nesusipratimas. Viena didžiausių senojo oro uostų bėdų yra ilgi ir nuobodūs koridoriai, o naujame projekte dar vienas toks jus pasitiks iškart praėjus apsaugą. Jį praėję pateksite į rekonstruotą dabartinio išvykimo salę, kuri taps nedideliu prekybos centru. Tai bus pagrindinis ir svarbiausias oro uosto patobulinimas keleiviams. Daugiau restoranų, kavinių ir parduotuvių padės sudaryti bent šiek tiek geresnio oro uosto vaizdą.

Tiesa, atvykėliai iš ne Šengeno valstybių vargu ar susidarys geresnį įspūdį nei dabar. Jiems rekonstrukcijos planuose – špyga. Keleiviai ir toliau turės beprasmiškai kopti į trečią aukštą tam, kad, patikrinus pasus, galėtų leistis į pirmą. 2007 metais Lietuvai prisijungus prie Šengeno erdvės, natūralu, kilo iššūkių paskirstant keleivių srautus ir teko ieškoti kompromisų, tačiau kodėl lygiai tokia pati sistema yra išlaikoma ir naujajame projekte, suprasti sunku.

Jeigu pavyks pasiekti niekada nesibaigiančių koridorių galą, išeisite į bagažo atsiėmimo salę. Galvosite, kad pabaiga jau čia pat – jums tereikia sulaukti lagamino, tačiau ir tai gali tapti iššūkiu. Viduryje salės numatyti du bagažo konvejeriai įrengti itin arti išėjimo durų, todėl besibūriuodami žmonės gali labai lengvai sukurti spūstis ir net kelti saugumo problemų. Bus labai nesudėtinga pasiėmus svetimą lagaminą šauti pro duris.

„Vilniaus architektūros studijos“ vizualizacijos /Vilniaus oro uosto keleivinių terminalų rekonstrukcija
„Vilniaus architektūros studijos“ vizualizacijos /Vilniaus oro uosto keleivinių terminalų rekonstrukcija

Oro uostas ruošiasi keleivių augimui, todėl plečiasi, tačiau atvykimo sales rekonstrukcijos projektas kažkodėl aplenkia. Didesnis keleivių skaičius turės sutilpti tose pačiose nedidelėse salėse. Keleivių laukimo erdvės liks tokios pačios. Vienintelis tokio nesuprantamo sprendimo paaiškinimas būtų, jeigu Vilniaus oro uostas bus skirtas tik išvykstantiems keleiviams. Emigracijai pritaikytas oro uostas? Skirtingi prioritetai atvykstantiems ir išvykstantiems keleiviams matyti net lauke – išvykstantys keleiviai lietaus metu galės visiškai po stogu keliauti nuo transporto priemonės iki naujojo terminalo, kai atvykstantieji turės puškuoti per lietų. O juk atvykimas ir yra svarbiausias momentas oro uoste!

Labai skaudu matyti, kad ilgai laukta ir gyvybiškai reikalinga Vilniaus oro uosto rekonstrukcija nuvils, o didžiosios bėdos ir toliau egzistuos. Taip, oro uostas galės aptarnauti šiek tiek daugiau keleivių, turės žymiai daugiau prekybos erdvės ir todėl, veikiausiai, dirbs pelningiau. Bet patogumo, efektyvumo ir šalies įvaizdžio prasme didelio progreso nenusimato. Tenka pradėti galvoti naujus pasiteisinimus užsienio svečiams, kodėl naujai sutvarkytas oro uostas bus toks, koks planuojama...

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Daugiau vandens

Gera keliauti kartu

Video

01:02
01:11
35:31

BALTIJOS MAISTO IR GĖRIMŲ PARODA „BAF“ 2018

Įkvėpk daugiau gyvenimo

Nacionalinis sveikatos egzaminas 2018