Nemokamas sekmadienis muziejuose: nuo laisvės kovų istorijos iki knygų slibino

Atsakomybė už savo laisvę

Gedimino pilies bokšte rugpjūčio 23 d. atverta ekspozicija „Laisvės dažnis“, Lietuvos laisvės kovų istorija joje pasakojama ne chronologiškai, o per nuolat pasikartojantį pasirinkimą – priešintis, prisiimti atsakomybę ir veikti kartu.

„Skyrėsi aplinkybės ir pasipriešinimo būdai, tačiau vis iš naujo atsirasdavo žmonių, kurie prisiimdavo atsakomybę ir klausdavo savęs: ką aš galiu padaryti dabar? Jie galėjo bijoti, abejoti, nežinoti, kuo viskas baigsis, tačiau pasirinko nepasiduoti. Laisvė neatsiranda savaime – ją kuria žmonių sprendimai ir veiksmai. Šiandien gyvename laisvoje valstybėje, tačiau atsakomybės klausimas niekur nedingo. Ekspozicija kviečia pagalvoti, kaip mes patys elgtumėmės sudėtingomis aplinkybėmis ir ką galime padaryti dėl savo valstybės šiandien“, – per ekspozicijos atidarymą sakė LNM generalinė direktorė Rūta Kačkutė.

S. Samsono nuotr./LNM Gedimino pilies bokštas

Sukilimai, Nepriklausomybės kovos, partizaninis karas, disidentinis judėjimas, Atgimimas ir 1991-ųjų Sausio įvykiai ekspozicijoje jungiami į atsikartojantį dažnį. Pats bokštas – šios istorijos dalis: jo papėdėje ilgus metus ilsėjosi mirties bausme nuteistų 1863–1864 metų sukilimo dalyvių palaikai, 1919 m. sausio 1 d. bokšte pirmą kartą iškelta Lietuvos valstybės vėliava, sovietų okupacijos metais čia skubėdavo įsiamžinti iš lagerių grįžę politiniai kaliniai, o 1991-ųjų sausį trispalvę gynę savanoriai iš čia regėjo link parlamento rūmų važiuojančius tankus.

Fleury ir Parulskio fotografijų pokalbis bei panirimas į lietuviškąsias šaknis

LNM Istorijų namuose paskutinę dieną veikia paroda „Žvelgia vienas į kitą“. XX a. pradžioje Stanisławas Filibertas Fleury vaikščiojo po Vilnių su kamera ir fotografavo miesto gatves, kalvas, tiltus, kasdienybę. Po daugiau nei šimto metų rašytojas, poetas ir fotografas S. Parulskis ėjo į tas pačias vietas, pastatė didelio formato kamerą ant trikojo ir fiksavo tą patį vaizdą. Parodoje atsikleidžia Vilniaus miesto kaita ir stabilumas tuo pat metu, o fotografijas lydi S.Parulskio tekstai. Šis savaitgalis – paskutinis, kai šią parodą galima apžiūrėti.

S. Samsono nuotr./Paroda „Žvelgia vienas į kitą. Stanisławo Filiberto Fleury ir Sigito Parulskio fotografijų pokalbis“ LNM Istorijų namuose

LNM Istorijų namuose nemokamo savaitgalio metu atvira ir nuolatinė Etnografijos saugykla-ekspozicija. Tai vienintelė visoje šalyje vieta, kurioje galima išvysti gausią ir įvairialypę kolekciją, menančią prieš 200 ir daugiau metų gyvenusių lietuvių tapatybę, įamžintą architektūroje, namų interjere, buityje, amatuose ir versluose. Ypatingą vietą saugykloje atranda ir meistrų sukurti šiaudiniai sodai.

Optinės iliuzijos, slibinas ir gražiausios trijų šalių knygos

LNM Kazio Varnelio namuose-muziejuje rugpjūčio 30-osios sekmadienio metu 11, 12 ir 14 val. vyks nemokamos 45 minučių trukmės ekskursijos po dailininko ir kolekcininko sukurtą optinės iliuzijos pasaulį – su vaizduotės žaidimais, teatrališkomis mizanscenomis ir netikėtomis erdvės transformacijomis.

Muziejuje veikia ir paroda, skirta visai šeimai, „Knygų slibinas. Fantastinis pasakojimas apie knygų grožį“. Joje žaismingai ir įtraukiančiai pasakojama knygos gimimo istorija: iš kokių medžiagų ji padaryta, kaip ji spausdinama, iliustruojama ir įrišama, ir kas yra ekslibrisas – ženklas, kuriuo knygų mylėtojai pažymi savo bibliotekų knygas. Bibliofilas Kazys Varnelis per gyvenimą sukaupė daugiau nei 9500 knygų, tad ši paroda – tęsia svarstymą apie ypatingą buvusio namų šeimininko santykį su knygomis.

S. Samsono nuotr./Paroda „Knygų slibinas. Fantastinis pasakojimas apie knygų grožį“ LNM Kazio Varnelio namuose-muziejuje

Muziejaus salėse eksponuojamos ir gražiausios knygos iš trijų šalių: 46 Čekijos Gražiausių knygų konkurso laureatės, 21 lietuviška knyga iš 34-ojo Knygos meno konkurso ir 25 latviški leidiniai iš 33 kartą surengto konkurso „Aukso obelis“. Gražiausios latviškos knygos pirmą kartą eksponuojami Kazio Varnelio namuose-muziejuje. Parodos rengiamos bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Čekijos Respublikos ambasada Vilniuje ir „Knygų šalimi“.

Ukrainiečių vaikų kūriniai

LNM Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje galima aplankyti parodą „Ta gėlė atrodo kaip dronas“ – dešimt paveikslų, gimusių iš tapybos dirbtuvių, kurias danų menininkas Eske Touborgas surengė Kyjive iš Rusijos okupuotų teritorijų išlaisvintiems ukrainiečių vaikams.

Ant 20 metrų drobės vaikų nutapytus ryškiaspalvius fonus menininkas papildė išplaukusiais jų pačių portretais ir karo vaizdais – taip kalbama apie sistemingą pagrobtų vaikų tapatybės naikinimą: naujus vardus, primestas kalbas ir lojalumus. Greta tapybos darbų eksponuojama ir menininko sukurta skulptūra, vaizduojantį vaikų baimę. Parodos pavadinimas – vieno vaiko žodžiai apie savo nutapytą gėlę, o visas lėšas už parduotus kūrinius autorius skirs organizacijai „Save Ukraine“ (iki rugsėjo 6 d.).

Bastėjos požemiuose – atnaujinta ekspozicija „Nuo titnago iki parako“. Joje galima pamatyti iki šiol neeksponuotus autentiškus LNM rinkinių ginklus ir 10 tūkstančių metų trukusią ginkluotės evoliuciją: titnagą keičia plienas su paraku, lanką – arkebuza, smūgį – šūvis, o žvėrį taikiklyje – žmogus.

Tvarumo tema ir galimybė suprasti Lietuvą

LNM Senajame arsenale iki lapkričio 8 d. veikia archeologijos paroda „Panaudoti dar kartą“. Archeologiniai radiniai joje atskleidžia, kaip žmonės pratęsdavo daiktų gyvenimą — nuo kruopščiai taisytų papuošalų ir įrankių iki objektų, įgijusių visiškai naują funkciją. Kai kada dirbiniai buvo perdaromi ar taisomi net ir tuomet, kai kasdieniam naudojimui jie jau nebetiko, pavyzdžiui, ruošiant juos laidojimo apeigoms.

S. Samsono nuotr./Paroda „Ta gėlė atrodo kaip dronas“ LNM Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje

Pačiame Vilniaus centre įsikūrusiame LNM Pilininko name veikia ekspozicija „Suprasti Lietuvą“, kurioje šalies istorija, kultūra ir tapatybė pristatoma šešiomis gijomis: kūryba, tikėjimai, kovos, istorijos lūžiai, pasauliniai saitai, veidai. Pačiame XVI a. statytame name iki XVIII a. veikė Vilniaus pilininkų būstinė – istorija išsaugojo 39 pilininkų vardus.

„Lietuviškasis Indiana Džounsas“ – Jonas Basanavičius

LNM Signatarų namų galerijoje iki rugsėjo 27 d. veikia paroda „Nepažintas Jonas Basanavičius: lietuviškasis Indiana Džounsas“ apie mažai žinomą daktaro archeologinę ir antropologinę veiklą.

Parodoje pristatomi jo tyrinėti Lietuvos archeologijos paminklai ir formuotos lietuvių kilmės teorijos: asmenybė atskleidžiama per asmeninius daiktus, o mokslinė veikla — per archeologinius radinius ir iš senkapių surinktą kaukolių kolekciją. Parodą kūrė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros magistrantai.

Žvilgsnis į istoriją – per šiuolaikinio meno prizmę

LNM Jono Basanavičiaus gimtinė Ožkabaliuose didžiąją dalį projektų šiais metais skyrė patriarcho 175-osioms gimimo metinėms. Iki rugsėjo 27 d. muziejuje rodoma audiovizualinė instaliacija „Es humanus“. Tūrinė instaliacija apjungia tekstilę, kinetines projekcijas, muziką ir šiuolaikinį šokį. Kūrinys tampa jungtimi tarp tradicijos, istorijos ir šiuolaikinio meno. Kuriamas kitoks menininkų pasakojimas apie J.Basanavičiaus asmenybę, pasitelkiant žmogaus leitmotyvą: nuo pirmojo širdies dūžio iki mąstančios asmenybės ir visą tautą jungiančio vedlio – Lietuvos patriarcho daktaro, kurio darbai aprėpė tautiškumo ir gyvybės puoselėjimo temas.

Paroda „Keliaujantis kovotojas“ pasakoja apie Jono Basanavičiaus keliones po Europą ir už Atlanto – ne poilsį, o darbą. Parodoje galima pamatyti dar niekur neeksponuotus asmeninius jo daiktus: higienos reikmenų lagaminėlį su šepečiais, rankogalių sąsagas, standžią baltą apykaklę, pagalvėlės užvalkalą su valstybių vėliavomis, dokumentų dėklą „LIETUV. PASAKOS“, Franzensbado stiklines, paketėlį su Bulgarijos žeme ir autografu, rankomis pieštas žaidimų kortas. Šalia – spaustuvės įrankių dėžė, 1863 m. sukilėlių T.Kosciuškos ir A.Mickevičiaus reljefai, kišeninis pistoletas.

Mykolo Saukos skulptūra „Koplytstulpis“ Jono Basanavičiaus gimtinėje taip pat kalba apie patriarcho asmenybę. Trijų metrų aukščio medinis kūrinys šiuolaikiškai interpretuoja lietuviško koplytstulpio tradiciją: jame vaizduojama kaukę laikanti vaiko figūra. Skulptūra nevaizduoja konkretaus šventojo, mito ar pasakos personažo.

„Sąsaja, kurią turėjau omenyje kurdamas skulptūrą – tai ryšys su tradicija – per koplytstulpio formą. Į tradicinį mažosios architektūros objektą įdėta skulptūra nevaizduoja jokio konkretaus šventojo, mitų ar pasakų personažo. Folkloras, pasakos, mitai gimsta iš žodinės tradicijos, iš kolektyvinės kūrybos. Prie to ir kviečiu lankytojus prisidėti. Skulptūra, įkurdinta koplytstulpyje – kaip ir daugelis skulptūrų, tik abstrakti forma, personažas be vardo, laukiantis, kol jam bus sukurta istorija. Jeigu istorija bus sukurta, jam pasiseks ir jis gyvens“, – teigė skulptorius M.Sauka.

Palangoje – jūra gobelenuose ir partizanų istorijos

LNM Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje Palangoje iki spalio 2 d. veikia pojūčių paroda neregiams ir ne tik — „Lietuvos partizanų batuose...“. Uosle, klausa, rega ir lytėjimu čia pajusite Lietuvos partizanų istorijas: parodos centre – laisvės kovotojų avalynė, kurpaliai, batų ruošiniai ir kiti su avalynės gamyba susiję eksponatai, o dvylika istoriškai atkurtų artefaktų galima liesti, matuotis ar net apsiauti. Parodą parengė istorikė, menininkė ir avalynės dizainerė Rūta Rimšelienė. Ši paroda yra Jono Šliūpo muziejuje vasarą veikiančios rezidencijų programos „KŪRYBATORIJA“ dalis.

Iki spalio 2 d. muziejuje veikia ir paroda „Marija Švažienė: gobelenai ir tapyba". Menininkė (g. 1930 m.) nuo ankstyvųjų kūrinių laužė nusistovėjusias gobeleno tradicijas ir suteikė šiai formai dinamišką, erdvinę raišką. Parodoje – jūros ir Palangos motyvai bei kūrybinis dialogas su vyru tapytoju Jonu Švažu (1925–1976 m.). Pristatoma ir penkis dešimtmečius trukusi istorija su italų kilmės šveicarų kompozitoriumi Gaetano Giuffrè: jo rapsodija, sukurta pagal „Erdvinį gobeleną“, ilgus metus autorei buvo nežinoma, o čia pirmą kartą skamba ją įkvėpusio restauruoto gobeleno fone.

Niekur nevedantis tiltas ir išnykęs miestas

LNM Vinco Kudirkos muziejuje 13 val. – vasaros sekmadienio ekskursija po Kudirkos Naumiestį. Muziejininkai parodys vieną didžiausių Užnemunės bažnyčių – vėlyvojo baroko Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčią, tarpukario modernizmo architektūrą, kurios nesitikite pamatyti mažame miestelyje, ir tiltą per Širvintos upę, kuris šiandien nebeveda niekur. Ekskursija mokama, bilietus rekomenduojama įsigyti iš anksto.

Muziejuje Kudirkos Naumiestyje veikia ekspozicija „Noriu namo, į Širvintą. Sunaikinto miesto beieškant“ apie už upės plytėjusį ir be pėdsakų išnykusį Širvintos (vok. Schirwindt) miestą – toliausiai į rytus nutolusį Vokietijai priklausiusį miestą, kadaise vadintą Kudirkos Naumiesčio dvyniu. Ekspozicija parengta iš mokytojo ir kraštotyrininko Antano Spranaičio bei jo žmonos Irenos ilgus metus kauptos kolekcijos: sovietmečiu jie keliavo po Kaliningrado sritimi pervadintą buvusį Rytprūsių kraštą ir rinko išlikusius vokiškus indus, namų apyvokos reikmenis, įrankius. Šiuo metu juos galima pamatyti Vinco Kudirkos muziejaus ekspozicijoje.

Nemokamas sekmadienis LNM vyksta paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį. Rugpjūčio 30 d. nemokamai atviri visi muziejaus padaliniai.