TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Vytis Lukiškių aikštėje skaldo fondo narius

„Šviesą nešantis“
Šarūno Akelaičio nuotr. / „Šviesą nešantis“
Šaltinis: 15min
6
A A

Vasario 1 d. buvo paskelbti Vyčio skulptūros konkurso projektai – privatus Vyčio paramos fondas skulptūrą savo lėšomis Lukiškių aikštėje tikisi pastatyti iki 2018-ųjų vasario 16 d., minint valstybės atkūrimo šimtmetį. Idėja aktyviai pristatoma valdžios atstovams, tačiau ne visi fondo raštuose minimi asmenys sutinka su oficialia pozicija, o projektas niekaip nesulaukia ir Kultūros ministerijos pritarimo.

Dailininko pavarde naudojosi be jo leidimo

Vilius Kavaliauskas, vienas Vyčio paramos fondo sumanytojų, neslepia, jog projektas buvo pristatytas Seimo Kultūros komitetui, Kultūros ministerijai, Aplinkos ministerijai, Šimtmečio komisijai, ministrui pirmininkui: „Raštus rašėm daug kam, gal kokie trys ar keturi raštai parašyti į miesto savivaldybę, architektų, dailininkų sąjungą. Platinam žinią apie mūsų idėją.“

Visus fondo raštus lydi Vyčio visuomeninio komiteto narių sąrašas, kuriame – daugiau nei šimtas visuomenės veikėjų, kultūros, sporto atstovų pavardžių.

Apie tai, kad Vyčio paramos fondas klaidina visuomenę teigdamas, jog turi Dailininkų sąjungos ir dailininko Arvydo Každailio palaikymą, prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja kultūros klausimais Rūta Kačkutė prabilo dar sausio mėnesį. 15min tai patvirtino ir pats A.Každailis: „Mano pavardė įrašyta be mano leidimo. <...> Ten sutelkta labai autoritetingų žmonių komisija ir, remiantis jų pavardėmis, siekiama prastumti saviveiklą“, – tikino menininkas.

A.Každailis teigia pareiškęs norą išstoti iš Vyčio visuomeninio komiteto – jis dalyvavo paskutiniame komiteto susirinkime, kur, jo paties žodžiais tariant, už savo idėjas buvo nušvilptas. Pastaruoju metu A.Každailis aktyviai reiškiasi žiniasklaidoje, rašo straipsnius apie tai, jog Lukiškių aikštėje Vytis neturėtų iškilti.

Seimo nuotr./Dailininkas Arvydas Každailis (fone – jo skurtas Seimo logotipas)
Seimo nuotr./Dailininkas Arvydas Každailis (fone – jo skurtas Seimo logotipas)

„Aš esu pasakęs, kad tikrai neturi būti tokio dalyko valstybei svarbiausioje aikštėje. Kaip galima skelbti konkursą heraldikos objektui, kuris negali būti didelė skulptūra? <...> Tik visiškai saviveikliškoj aplinkoj galima šitokius dalykus daryti. Valstybė turi tuo rūpintis“, – sakė A.Každailis.

Aš esu pasakęs, kad tikrai neturi būti tokio dalyko valstybei svarbiausioje aikštėje. Tik visiškai saviveikliškoj aplinkoj galima šitokius dalykus daryti, – sakė A.Každailis.

Savo ruožtu V.Kavaliauskas teigė, jog A.Každailis dalyvavo susitikimuose ir iš pradžių labai entuziastingai priėmė šį pasiūlymą.

„Aš jam pasiūliau tą idėją, kai dirbau Vyriausybėj, dabar, kadangi nebedirbu Vyriausybėj, reiškia, jo pasižadėjimas nebegalioja. <...> Jo ginčai susitikimuose mums buvo sunkiai suvokiami – jis kalbėjo apie aikštės sutvarkymą, bet su aikštės tvarkymu fondas neturi nieko bendro. Tą padarė Vyriausybė, per Aplinkos ministeriją skyrusi 2 mln. eurų. Projektas patvirtintas be mūsų. Mes žinome, koks tai projektas ir kad jame numatyta vieta valstybės simboliui, tad mes apsiėmėm inicijuoti, sukurti ir savo lėšomis apmokėti tos skulptūros pagaminimą“, – pasakojo V.Kavaliauskas.

Jo teigimu, A.Každailis buvo išbrauktas iš sąrašo, tad rašte likusi jo pavardė yra klaida.

Komitete – iš solidarumo

Aktorius, Nacionalinės premijos laureatas Regimantas Adomaitis teigė į Vyčio visuomeninį komitetą įstojęs veikiau iš solidarumo nei asmeninių įsitikimų: „Su tuo Vyčiu keisti dalykai. Kažkoks ten projektas buvo, kažkoks komitetas. Kažką tarė, kažką nusprendė, kiti atmetė... Tokia makalynė „gavosi“. Paprasčiausiai kaimynas pakalbino ir tokiu būdu aš tapau komiteto nariu. Aš negaliu nieko pasakyti, nes nesu įsigilinęs visiškai į tą klausimą, nežinau, kaip ten turėtų būti reikalai sprendžiami. Aš tuo klausimu asmeninės nuomonės neturiu. Manau, kad profesionalai turėtų spręsti ir čia ne komitetų reikalas“.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Regimantas Adomaitis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Regimantas Adomaitis

Paklaustas, ar nemano, jog tokia jo pozicija prieštarauja komiteto veiklai, R.Adomaitis teigė negalintis to vertinti, nes nedalyvauja jokiose diskusijose, aptarimuose, sprendimų priėmimuose.

„Reiktų daug rimčiau, giliau tą klausimą panagrinėti, pirmiausia pamatyti, kas siūloma, pamatyti tuos projektus, o aš nieko nematęs, nieko negaliu pasakyti. Čia yra būrimas iš kavos tirščių“, – tikino R.Adomaitis.

Vytis – valstybės atkūrimo šimtmečiui

Vyčio visuomeninio komiteto narys, Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys palaiko Vyčio paminklo Lukiškių aikštėje idėją, tačiau teigia, jog pagrindinis klausimas – kaip ji bus įgyvendinta: „Mačiau projektus, kurie yra pateikti. Manęs asmeniškai nei vienas netenkina, nerasčiau tokio, kurį būtų galima statyti aikštėj“.

Paklaustas, ar, jo nuomone, prasminga paminklo statybas šlieti prie valstybės nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio, R.Budrys teigė, jog tai tikrai nėra būtina.

Pasak R.Budrio, Lukiškių aikštės klausimas kažkada turi būti išspręstas, tačiau kol kas viskas tėra idėjų ir siūlymų stadijoje: „Aš, kaip ir visa visuomenė, laukiu, kol gims gera idėja, kurią bus galima realizuoti“.

Paklaustas, ar, jo nuomone, prasminga paminklo statybas šlieti prie valstybės nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio, R.Budrys teigė, jog tai tikrai nėra būtina: „Aš būčiau kantresnis ir laukčiau, kad idėja pribręstų. Be to, mes turim ne vien šimtmetį, ne už kalnų ir Vilniaus didysis jubiliejus – 700 metų, kai Vilnius yra sostinė. Apie tą jubiliejų šiandien taip pat jau laikas galvoti ir galvoti rimtai“.

R.Budrio pavardė minima rašte, kuriama pabrėžiama būtinybė Vytį Lukiškių aikštėje pastatyti būtent valstybės atkūrimo šimtmečiui. V.Kavaliausko teigimu, taip yra dėl to, kad raštų tekstai su visuomeninio komiteto nariais derinami nėra: „Mes siuntinėjam fondo raštus. Apie kiekvieną jų visų narių neinformuojame“.

Vis dėlto, V.Kavaliauskas įsitikinęs, kad Vytis Lukiškių aikštėje turi iškilti jau kitąmet: „Šimtmetis juk 2018 m. vasario 16 d. Ar jūs žinot kokią nors kitą datą? Jei šitai datai nepastatysim, mes to nepadarysim niekada. Nežinau, kas tada atsakys už sužlugdytą valstybės sukaktį. Ir kai žmonės tai daro ne už valstybės, ne už biudžeto pinigus... Mes juk norim tai padaryti savo pinigais.“

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Romualdas Budrys
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Romualdas Budrys

V.Kavaliauskas taip pat pabrėžė, jog yra patenkintas pateiktų projektų menine kokybe.

„Nuėjom visiškai kitu keliu nei J.Basanavičiaus paminklo konkurso organizatoriai. Jie viską darė „ant durniaus“, o mes pažiūrėjom, kas yra geriausi Lietuvos skulptoriai, mes juos pakvietėm dalyvauti, padengėm jų išlaidas, o kadangi konkursas buvo atviras, sulaukėm dar daugiau projektų – iš viso 13 modelių. Ir jie yra puikūs“, – sakė V.Kavaliauskas, atkreipęs dėmesį, jog tarp pristatytų projektų yra ir klasikinės, ir modernios raiškos darbų.

Neturiu teisės sakyti konkurse dalyvaujančių skulptorių pavardžių, bet tai yra patys geriausi Lietuvos skulptoriai. Mes gi žinom, kas yra geriausi, todėl juos ir pakvietėm dalyvauti, – teigė V.Kavaliauskas.

„Neturiu teisės sakyti konkurse dalyvaujančių skulptorių pavardžių, bet tai yra patys geriausi Lietuvos skulptoriai. Mes gi žinom, kas yra geriausi, todėl juos ir pakvietėm dalyvauti“, – sakė V.Kavaliauskas.

Jo teigimu, jau keli miestų merai teiravosi, ar „liks Vyčių“, nes ir jie nori Vyčio savo mieste. V.Kavaliauskas tikino, jog, jei pavyks pastatyti Vytį Lukiškių aikštėje, fondas savo veiklą tęs. Neatsitiktinai viename raštų teigiama: „Neapsiribokime Vilniumi – šviesios ateities laukia visa šalis. Kiekviename jos kampelyje suraskime ir įtvirtinkime simbolius, kurie įpareigos mus žengti į priekį“.

Kultūros ministerija: trūksta visuomenės pritarimo

„Įvairūs pareigūnai daro viską, kad mes nieko nepadarytume, nes jei padarysim mes, staiga paaiškės, kad turėjo jie padaryti, o nepadarė“, – sakė V.Kavaliauskas.

Paklaustas, kas trukdo fondui įgyvendinti idėją, V.Kavaliauskas teigė: „Praėjusią savaitę, ketvirtadienį, buvo Seimo komiteto posėdis, kuriame kultūros viceministrė pasakė, kad šitas militaristinis siaubas nebus pastatytas. <...> Juk taip pavadino ir mūsų herbą!“

Jis prisiminė, jog buvęs kultūros ministras Šarūnas Birutis šį projektą laikė geriausia Šimtmečio programos dalimi: „Aplinkos ministras sakė tą patį, raštu parašyta. Turim Šimtmečio komisijos sprendimą, Kultūros komiteto sprendimą, iš esmės, net dviejų. Tai kur problema? Kodėl mes neturime teisės? Mus remiantys žmonės klausia, ar mums leis Vytį pastatyti, bet kas mums turi leisti? Kultūros ministerija jokio kito konkurso neskelbs, jie tą jau raštu parašė. Miestas neturi pinigų, nedarys. Tai jei jie nedarys, mes pakėlėm tą numestą vėliavą. Kuo mes blogesni? <...> Visa Lietuva nori šitai daryti, kodėl mums neleidžia?“, – klausė V.Kavaliauskas.

Laikraščio „15min“ nuotr./Vilius Kavaliauskas
Laikraščio „15min“ nuotr./Vilius Kavaliauskas

Kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė 15min teigė, jog Kultūros ministerija visuomet pasisakė ir toliau pasisakys už tai, kad iš visuomenės ateinančios idėjos būtų vertinamos ir aptariamos, tačiau tai turi būti daroma remiantis konstruktyvių diskusijų ir bendro sutarimo principais.

Praėjusią savaitę, ketvirtadienį, buvo Seimo komiteto posėdis, kuriame kultūros viceministrė pasakė, kad šitas militaristinis siaubas nebus pastatytas, – sakė V.Kavaliauskas.

„Vytis yra vienas svarbiausių mūsų valstybės simbolių, tačiau dėl to, ar jis turėtų būti Lukiškių aikštėje, visuomenėje esama skirtingų nuomonių. Tai nacionalinės svarbos aikštė, todėl sprendimas turi būti priimtas pasiekus kuo didesnį visuomenės pritarimą. Simbolio parinkimas turėtų būti vienijantis, o ne skaldantis procesas“, – teigė G.Žemaitytė.

Vyčio palyginimo su militaristiniu simboliu G.Žemaitytė nekomentavo.

V.Kavaliausko teigimu, jei niekas nepasikeis, komisija geriausią modelį išrinks jau vasario 16 d.

Projektų vertinimo komisiją sudaro:

architektas, VGTU docentas Gintautas Blažiūnas;

architektas, VDA profesorius, Nacionalinės premijos laureatas Algirdas Žebrauskas;

architektas, Vilniaus miesto vyr. architektas Mindaugas Pakalnis;

skulptorius, nacionalinės premijos laureatas Antanas Žukauskas;

skulptorius, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ autorius, pirmųjų Vyčio Kryžiaus ordinų gamintojas Antanas Vaičekauskas;

skulptorius, nacionalinės premijos laureatas Lionginas Strioga;

menotyrininkė, LRV Meno ir kultūros premijos laureatė Marija Nijolė Tumėnienė;

architektas, VGTU docentas Saulius Pamerneckis;

menotyrininkė, Valstybinės paveldo komisijos pirmininkė Evelina Karalevičienė;

menotyrininkė, VDA Kauno fakulteto docentė Odeta Žukauskienė;

istorikas, VU profesorius, nacionalinės premijos laureatas, Vytauto Didžiojo ordino kavalierius Alfredas Bumblauskas;

fotografas ir grafikas, LRV meno premijos laureatas Rimantas Dichavičius;

istorikas, ilgametis heraldikos komisijos pirmininkas Edmundas Rimša;

Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos garbės pirmininkas Jonas Burokas;

Sausio 13-osios brolijos pirmininkas Kasparas Genzbigelis;

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos tarybos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė;

Dim. brigados generolas, Vyčio kryžiaus kavalierius, pasaulio čempionas, Vyčio fondo valdybos pirmininkas Česlovas Jezerskas.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018