Sekite 15min Google
Skulptūros „Sunki vėliava“, „Lietaus gaudytojas“, ir „Ateis pavasaris“ skirtingai kalba apie gamtą, laiką, atmintį ir žmogaus santykį su aplinka. Šiuolaikinio meno kūriniai čia susitinka su miestelio istorija, kraštovaizdžiu ir kasdienybe, o pats simpoziumas tapo proga Žaslių gyventojams iš arčiau susipažinti su profesionalių menininkų kūryba.
Trys skulptūros, trys skirtingos istorijos
Nerijaus Ermino skulptūra „Sunki vėliava“, įkurdinta greta Statkūniškės ežero paplūdimio, žaidžia su gerai atpažįstamu simboliu. Vėliava įprastai siejama su lengvumu, pakilimu ir vėjo nešamu judėjimu, tačiau šioje skulptūroje ji tampa akmeninė ir sunki. Ji ne iškelta, o palenkta, tarsi jos svoris būtų per didelis. Kūrinys kviečia iš naujo pažvelgti į simbolius, siejamus su tapatybe, atminimu, pagarba bei pergale, ir kelia klausimą, kokią atsakomybę prisiimame už savo santykį su praeitimi ir tradicija.
Žaslių krašto ežerai tapo vienu pagrindinių skulptoriaus Tauro Kensmino kūrinio „Lietaus gaudytojas“ atspirties taškų. Jo kūrinys įkurdintas Statkūniškės ežero pėsčiųjų take. „Lietuvių liaudies mitologijoje gausu padavimų, aiškinančių ežerų kilmę. Juose gana dažnai pasikartoja ant žemės nusileidusio debesies motyvas. Tačiau kūriniu taip pat norisi atkreipti dėmesį į gilias šaknis turinčią Žaslių miestelio istoriją. Kaip netiesioginė, istorinės atminties svarbą žyminti nuoroda čia pasitarnauja smėlio laikrodžio metafora – tiesa, skulptūroje byrantį smėlį keičia lašantis vanduo“, – kūrinio idėją aiškina T.Kensminas.
Dano Aleksos skulptūra „Ateis pavasaris“ greta Žaslių kultūros centro žaliajame plote žiūrovą pasitinka augaliniu motyvu. Iš aprūdijusių, vietomis prakiurusių metalo lakštų suformuotas lapas interpretuoja trapumą, kismą, laiko tėkmę ir irimą. „Nukritusio lapo motyvas čia tampa ne pabaigos, o nuolatinio virsmo ir atsinaujinimo ženklu – priminimu, kad po kiekvienos žiemos sugrįžta pavasaris. Lengvai pakibusi forma kuria judėjimo įspūdį ir tarsi sustabdo akimirką tarp nykimo ir atgimimo“, – apie kūrinį pasakoja D.Aleksa.
Menas, atsirandantis viešosiose erdvėse
Simpoziumo sumanymas buvo svarbus ne tik dėl trijų naujų skulptūrų, ne mažiau reikšmingas tapo pats kūrybos procesas, vykęs Žaslių gyventojų akivaizdoje. Žmonės galėjo užsukti į kūrybos vietas, pamatyti dar nebaigtas skulptūras, pasikalbėti su menininkais, klausti apie jų idėjas, medžiagas ir pasirinkimus. Moksleiviams ir kitiems lankytojams tai buvo galimybė pamatyti, kaip iš idėjos, eskizo ir medžiagos gimsta viešojoje erdvėje atsirandantis meno kūrinys.
„Simpoziumo idėja mums buvo svarbi būtent dėl galimybės skulptūras kurti pačiame miestelyje. Norėjome, kad gyventojai galėtų prieiti, pasikalbėti su menininkais, pamatyti jų darbo procesą ir per laiką atrasti savo santykį tiek su autoriais, tiek su jų kūriniais. Nesinorėjo situacijos, kai menininkai tiesiog atvažiuoja, pastato skulptūras ir išvažiuoja. Svarbu buvo, kad ryšys atsirastų palaipsniui – per buvimą, pokalbius, stebėjimą ir bendrą laiką miestelyje“, – sako projekto kuratorė Agnė Mackevičiūtė.
Tokiu būdu pats miestelis tapo savotiška laikina skulptoriaus dirbtuve, o gyventojai – ne tik kūrybos proceso stebėtojais, bet ir jo dalyviais. Skulptūros Žasliuose pradėjo gyventi dar prieš jas užbaigiant – kartu su žmonėmis, kurie stebėjo jų atsiradimą.
Naujas sluoksnis Žaslių kultūriniame gyvenime
Žasliai – vienas seniausių Lietuvos miestelių, išsiskiriantis medinės architektūros paveldu, ežerais ir aktyvia bendruomene. Čia jau daugelį metų vyksta tradicinės kultūros, amatų, folkloro ir bendruomeninės veiklos renginiai. Į šį kultūrinį kraštovaizdį šiuolaikinės skulptūros įneša kitą sluoksnį – meną, kuris nesistengia pakeisti miestelio istorijos ar tradicijų, bet į jas pažvelgia iš dabarties perspektyvos.
Visos trys skulptūros paliečia laiko, gamtos, atminties ir žmogaus santykio su aplinka temas. Dabar šie klausimai paliekami ne tik parodos ar simpoziumo metu – jie tampa Žaslių kraštovaizdžio dalimi ir gali būti atrandami kasdien.
Šių metų simpoziumas Žasliuose taip pat įsilieja į platesnį miestelio kultūrinio gyvenimo etapą. 2027 m. Žasliai taps Lietuvos mažąja kultūros sostine – kartu su Židikais, Alvitu, Nedzinge ir Daugėliškiu jie išrinkti tarp penkių 2027 metų mažųjų kultūros sostinių.
