Komisijos dėmesį pelnė nuoseklus latvių menininko tapybos metodas, kuriame patys dažai tampa ne vien priemone vaizdui sukurti, bet ir kūrinio tema – su savo fizinėmis savybėmis, pigmento sudėtimi, istoriniu kontekstu ir plačiu kultūrinių asociacijų lauku.
17-oji tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’26“ šiemet subūrė daugiau nei 70 galerijų ir meno institucijų bei 300 menininkų iš 20 pasaulio šalių. Rygos galerija TUR mugėje pristatė kūrinius iš A.Kaļiņins ciklų „Prussian Green“ ir „Persian Red“. Menininką domina ne vien pati spalva, bet ir jos pavadinimas bei su juo susijusios istorinės, geografinės ir politinės asociacijos. Būtent pavadinimas tampa atspirties tašku tolesniam tyrimui, o jo metu surinkta medžiaga vėliau formuoja paveikslo motyvą, tekstą, struktūrą ir viso ciklo pasakojimą.
Pasak menininko, šis kūrybos metodas išaugo iš ankstesnio jo kūrybos etapo – tekstinio meno.
„Mano kelias tapyboje prasidėjo nuo žodžių. Buvo paveikslų, kuriuose juodais dažais ant baltos drobės užrašydavau „žodis“ arba „juoda ant balto“. Man atrodė, kad taip sprendžiu problemą, kai tapyba tarsi apsimeta esanti kažkas kita. Konceptualiai toks požiūris man patiko, tačiau vizualiai juodai balti paveikslai ėmė pernelyg panašėti vienas į kitą, todėl norėjosi ieškoti toliau. Tuomet supratau, kad pagrindiniu paveikslo veikėju gali tapti pats aliejinis dažas, o tekstas ant drobės gali įvardyti konkrečiai tą dažą, kuriuo ji tapoma“, – pasakoja A.Kaļiņins.
Ne spalva, o dažai
Šis skirtumas menininkui esminis. Spalva, pasak jo, yra viena vizualinė dažų savybė, o patys dažai – fizinė medžiaga, turinti pigmento sudėtį, skaidrumą, takumą, blizgesį ir kitas savybes.
„Todėl mano kūryba iš tiesų nėra vien apie spalvą. Veikiau – apie dažus kaip pagrindinį kūrinio veikėją. Dažai nebėra tik priemonė kažkam kitam pavaizduoti. Patys dažai kartu su jų įvardijimu gali tapti paveikslo tema ir jo siužetu“, – sako A.Kaļiņins.
Naujas ciklas menininkui dažnai prasideda ne nuo patikusios spalvos, o nuo jos pavadinimo.
„Meno reikmenų parduotuvėje galima rinktis iš daugybės mėlynų tapybos dažų – ultramarino, kobalto mėlynos, smaltos, indigo, prancūziško ultramarino ir kitų. O tada tarp jų randi „Prussian Blue“ (liet. „Prūsijos mėlyna“). Pats pavadinimas iš karto sukelia asociacijų ir sukuria tam tikrą įtampą tarp to, kokį vizualinį įspūdį man kelia pats dažas, ir to, kas parašyta ant tūbelės. Pirmiausia ir susitelkiu į pavadinimą – jis turi būti pakankamai turtingas, kad keltų asociacijų“, – aiškina menininkas.
Nuo pavadinimo prasideda jo kilmės, istorijos ir vartojimo tyrimas. Taip ir pavadinimas „Prussian Blue“ dar prieš nusprendžiant, ką vaizduos pirmasis paveikslas, menininkui atveria istorinį, geografinį ir politinį lauką.
„Tyrimas suteikia vizualinės medžiagos, kurią galiu interpretuoti ir panaudoti kurdamas atskiro paveikslo, o galiausiai – ir viso ciklo pasakojimą. Taigi pavadinimas nėra kažkas, kas prie paveikslo pridedama vėliau. Jis yra pradinis taškas, galintis nulemti motyvą, formatą, tekstą, grafinę struktūrą ir net tai, kaip naudoju pačią medžiagą“, – pasakoja A.Kaļiņins.
Iš teatro – gebėjimas kurti situaciją
Prieš susitelkdamas į tapybą A.Kaļiņins studijavo scenografiją Latvijos dailės akademijoje ir dirbo teatre. Ši patirtis iki šiol veikia jo požiūrį į kūrybą.
„Kartais sakau, kad studijavau ne tik scenografijos, bet ir savotiškoje konceptualaus mąstymo katedroje. Ten nuolat reikėjo ieškoti būdų, kaip idėją paversti erdve. Todėl ir dabar apie paveikslą galvoju ne tik kaip apie vaizdą, bet ir kaip apie sukurtą situaciją“, – pasakoja menininkas.
Jam svarbus ne tik atskiras kūrinys, bet ir sąveika tarp kelių darbų parodos erdvėje. Medžiaga, tekstas, formatas, šviesa, nuorodos ir pats žiūrovas tampa tos situacijos dalimis.
„Beveik visada dirbu ciklais. Mane retai domina vienas izoliuotas kūrinys – daug įdomesnė viso ciklo dramaturgija ir tai, kas atsitinka, kai visi darbai atsiduria vienoje parodos erdvėje“, – sako A.Kaļiņins.
Tarp kūrybos įrankių – ir dirbtinis intelektas
Naujais kūrybos įrankiais A.Kaļiņins domėjosi visuomet – nuo neįprastų teptukų, tapybos medžiagų ir skirtingų paviršių iki pastaraisiais metais į jo kūrybos procesą įsiterpusio dirbtinio intelekto (DI).
„DI pradėjau naudoti kaip vieną iš įrankių, padedančių dirbti efektyviau. Kadangi mano ciklai paremti tyrimu, jį pasitelkiu kaip tyrimų pagalbininką ir vertimams, ypač todėl, kad mano paveiksluose žodžiai kartais atsiranda skirtingomis kalbomis. Žinoma, faktinę informaciją vis tiek reikia tikrinti patikimuose šaltiniuose“, – pažymi menininkas.
Kartais DI jis pasitelkia ir kurdamas vaizdinę medžiagą. Norėdamas pavaizduoti objektą ar artefaktą, kurio fiziškai neturi, menininkas gali remtis jau egzistuojančiu vaizdu ir eksperimentuoti su skirtingu apšvietimu, rakursais ar aplinka.
„Tai suteikia daug daugiau laisvės eksperimentuoti su kompozicija, kol pavyksta rasti vaizdą, kuris vėliau gali tapti atspirties tašku paveikslui“, – pasakoja A.Kaļiņins.
Apdovanojimai atveria platesnę auditoriją
Dar iki šio rudens įvertinimų A.Kaļiņins kūryba jau buvo pastebėta konkursuose. 2023 m. „Young Painter Prize“ Vilniuje jis pelnė specialųjį „Luminor“ banko prizą, o 2025 m. SEB banko tapybos stipendijos konkurse – ir komisijos, ir publikos apdovanojimus.
Menininkas pripažįsta, kad tokie įvertinimai svarbūs ne vien simboliškai.
„Džiaugiuosi ir dėl kolekcininkų, galerijų bei kitų partnerių, kurie mano kūryba patikėjo dar prieš šiuos apdovanojimus. Kai darbus pripažįsta ir kiti meno profesionalai, taip pat tarptautiniu mastu, tai tampa savotišku jų ankstesnio pasirinkimo patvirtinimu. O kartu apdovanojimai leidžia kūrybą atrasti žmonėms, kurie kitaip galbūt niekada nebūtų su ja susidūrę“, – sako menininkas.
Keisti pasirinkto kūrybos metodo jis kol kas neketina. „ArtVilnius’26“ pristatyti „Prussian Green“ ir „Persian Red“ yra tęsiamo spalvų pavadinimų, jų istorinių reikšmių ir pačių dažų medžiagiškumo tyrimo dalis.
„Vis dar noriu dirbti su dažais ir tekstu bei pasižiūrėti, kiek toli galima šį metodą nuvesti. Gal kada nors grįšiu prie gryniau tekstu paremtų darbų, o gal rasiu būdą dar glaudžiau sujungti tapybą ir scenografiją. Nejaučiu poreikio to nuspręsti iš anksto“, – kalba A.Kaļiņins.
3000 eurų geriausio jaunojo „ArtVilnius’26“ menininko premiją tradiciškai skyrusios advokatų kontoros COBALT vadovaujantis partneris dr. Irmantas Norkus pabrėžė, kad jaunųjų kūrėjų rėmimas svarbus ne vien dėl jų profesinės karjeros.
„Menas įdomiausias tada, kai pažįstamą dalyką priverčia pamatyti iš naujo. Andris Kaļiņins per savo pasirinktą temą atveria plačius istorinius ir kultūrinius sluoksnius. Tokiai kūrybai reikia ne tik meistrystės, bet ir smalsumo, nuoseklumo bei laisvės ilgai sekti pasirinkta idėja, nežinant, kur ji nuves. Manau, būtent šią laisvę jaunam menininkui ir svarbu padėti išsaugoti. Premija yra vienas iš būdų pasakyti: šis tyrimas vertas tęsinio“, – sako I.Norkus.



