Nuo titnaginio kirvio iki lazerių ir kosmoso: pamatykite naują Lietuvos aukštųjų technologijų istorijos parodą

Rugsėjo 9 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) Istorijų namuose atidaryta paroda „Ateities trajektorija. Lietuvos aukštųjų technologijų istorija“. Ji veiks iki 2027 m. birželio 6 d. Vakarą pradėjo šokėjos Monikos Čibiraitės (Kozo) pasirodymas, grojo DJ Swix, renginį vedė Goda Raibytė-Aleksa.
Parodos „Ateities trajektorija. Lietuvos aukštųjų technologijų istorija“ atidarymas
Parodos „Ateities trajektorija. Lietuvos aukštųjų technologijų istorija“ atidarymas / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.

„Kai muziejus paskelbė rengiantis parodą apie aukštųjų technologijų istoriją, ne kartą teko išgirsti klausimą, ar tai tikrai mūsų sritis. Esu archeologė, todėl į šį klausimą radau sau atsakymą. Daugybė daiktų mūsų rinkiniuose yra išradimai. Titnaginis kirvis, puodas ar verpstė kadaise buvo naujausia savo meto technologija“, – atidaryme sakė LNM generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė.

Pasak jos, skirtis tarp humanitarinių, socialinių ir tiksliųjų mokslų atsirado ne iš jų pačių, o dėl mūsų praktinio patogumo.

„Mokslininkas veikia panašius dalykus kaip ir rašytojas: kuria pasaulį, kurio dar nėra, ir paskui ilgai dirba, kad jis atsirastų. Ši paroda nėra galutinis Lietuvos aukštųjų technologijų istorijos apibendrinimas. Tai – pradžia“, – dalijosi dr. R.Kačkutė.

Titnaginis kirvis, puodas ar verpstė kadaise buvo naujausia savo meto technologija.

Parodos pasakojimas pradedamas technologijų priešistore Lietuvoje. Įvadinėje salėje lankytojai išvys XVII–XIX a. mokslo ir technikos istoriją: Kazimierą Semenavičių ir jo „Didįjį artilerijos meną“, Tito Livio Burattinį, kurio 1675 m. Vilniuje išleistoje knygoje atsirado terminas „metra“, 1753 m. observatoriją įsteigusį Tomą Žebrauską, Martyną Počobutą-Odlianickį, Joną ir Andrių Sniadeckius, Aleksandrą Griškevičių, 1851 m. sukonstravusį „žemaičio garlėkį“.

Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./Parodos „Ateities trajektorija. Lietuvos aukštųjų technologijų istorija“ atidarymas
Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./Parodos „Ateities trajektorija. Lietuvos aukštųjų technologijų istorija“ atidarymas

Vėlesnis parodos pasakojimas dėliojamas pagal sritis – lazerius, biotechnologijas, informacines technologijas, kosmosą, robotiką bei technologijų ir meno sąlytį. Tarp parodoje eksponuojamų meno kūrinių – Marijos Teresės Rožanskaitės, Julijono Urbono, Jolitos Vaitkutės, Vlado Suncovo darbai.

Prezidento vyriausioji patarėja dr. Jolanta Karpavičienė atidaryme kalbėjo apie technologijų vietą valstybės politikoje.

Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./Parodos „Ateities trajektorija. Lietuvos aukštųjų technologijų istorija“ atidarymas
Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./Parodos „Ateities trajektorija. Lietuvos aukštųjų technologijų istorija“ atidarymas

„Ši paroda pristato kur kas daugiau nei mūsų šalies technologijų raidą. Ji atskleidžia Lietuvos ambiciją ir gebėjimą kurti istoriją. Mokslas ir technologijos šiandien nebėra vien tik švietimo ar ekonomikos politikos klausimas. Tai nacionalinio saugumo ašis“, – teigė dr. J.Karpavičienė.

Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./Parodos „Ateities trajektorija. Lietuvos aukštųjų technologijų istorija“ atidarymas
Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./Parodos „Ateities trajektorija. Lietuvos aukštųjų technologijų istorija“ atidarymas

Ji atskleidžia Lietuvos ambiciją ir gebėjimą kurti istoriją.

Inovacijų agentūra yra viena iš parodos finansinių rėmėjų. Jos vadovė Monika Paulė atidaryme priminė, kad lazerių technologijos Lietuvoje šiemet skaičiuoja 60 metų istoriją, 90–95 proc. lazerių produkcijos eksportuojama į daugiau nei 80 šalių, o biotechnologijų srityje veikia daugiau nei 300 įmonių.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą

15min prenumerata sėkmingai aktyvuota!

Mėgaukitės visu 15min turiniu 15 dienų NEMOKAMAI.