Sekite 15min Google
Tačiau iš kur perlai atkeliavo į Vilnių? Kam jie priklausė ir kiek kainavo?
Vytauto Didžiojo laikų perlai
Vieni seniausių Vilniuje, Žemutinės pilies teritorijoje, rastų perlų siejami su XIV a. – XV a. pradžia, Vytauto Didžiojo laikais. Jie puošė kelis sidabrinius auksuotus dirbinius: dekoratyvinę detalę ir įspūdingą žiedą.
Žiede išliko šešialapės gėlytės ir du brangakmeniai – chalcedonas bei centre neįprasta didelė juoda akutė. Iš pirmo žvilgsnio nebuvo galima pasakyti, kas joje slypi. Atsakymo teko laukti kelerius metus. Tobulėjant tyrimų technologijoms, gemologei Violetai Kisielienei pavyko nustatyti, kad žiedo centre, tikėtina, būta didelio perlo, tik per šimtmečius jis smarkiai nukentėjo.
Kaip perlai keliavo į Vilnių
Geidžiamas mineralas į Vilnių patekdavo iš įvairių kraštų. Viduramžių istoriniuose šaltiniuose ne kartą minimos Vytauto Didžiojo gautos ir teiktos dovanos, puoštos perlais (kepurės, pirštinės, drabužiai, batai). Žinoma, kad vieni pirmųjų perlų į Lietuvą pateko iš Kryžiuočių ordino Malborke.
1501 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio dvaro sąskaitose užfiksuota, kad perlai buvo perkami iš turkų Gardine. Valdovo žmona Elena savo kraityje buvo atsivežusi Naugardo perlų.
XVI–XVII a. kilmingųjų inventoriuose, kraičių ir kituose aprašuose minimi ir rytietiški perlai.
Kotrynos Jogailaitės kraitis: šimtai perlų
1562 m. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose surašytas Kotrynos Jogailaitės kraitis šiandien leidžia pažvelgti į XVI a. prabangos pasaulį. Apie kraitį daug sužinome iš išlikusio aprašo, kurį tyrė ir publikavo dailėtyrininkė dr. Rūta Janonienė.
Jauniausios Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos dukters, vėliau tapusios Švedijos karaliene, kraityje minimi šimtai perlų vėriniuose, kaklo papuošaluose, apyrankėse. Jie įvardyti kaip dideli ir maži, apvalūs ir pailgi, kai kurie – rytietiški. Perlai buvo derinami su deimantais, rubinais, rečiau – su safyrais.
Tačiau perlais buvo dekoruoti ne tik Kotrynos Jogailaitės papuošalai, bet ir drabužiai, aksesuarai (pirštinės, beretės, kepuraitės). Perlais buvo siuvinėjami audiniai, užtiesalai, nėriniai. Net naktiniai marškiniai buvo su perlinėmis rankovėmis!
Perlai valdovų lobynuose ir bajorų skryniose
Perlai valdovų ir kilmingųjų lobynuose saugoti kartu su kitomis vertybėmis, brangakmeniais. Įspūdingą Žygimanto Augusto lobyną aprašė Vilniuje apsilankęs popiežiaus nuncijus.
Perlai minimi ir XVI–XVII a. bajorų inventoriuose, bylose: jais puošti marškiniai, kepuraitės, įvairūs aksesuarai, juvelyriniai dirbiniai. Bajorų papuošaluose perlai derinti su koralais, deimantais, rubinais ir smaragdais. Buvo nešiojami ir vien perlų vėriniai.
Kur karaliai pėsti vaikšto
Vienas netikėčiausių archeologinių radinių – perlų karoliukai, aptikti XVI a. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų latrinoje. Rasti perlai beveik apvalios, barokinės formos, baltos, rožinės ir gelsvos spalvų. Penkis šimtus metų išgulėję žemėje, kai kurie perlai galėjo natūraliai pagelsti. Jų masė svyruoja nuo 0,145 iki 1,95 ct.
Kam galėjo priklausyti šie perlai? Bonai Sforcai, Žygimantui Senajam, jų dukroms ar sūnui Žygimantui Augustui? Galbūt kuriam nors iš jų, tačiau šie perlai nesiejami su konkrečiu asmeniu, nors neabejotinai priklausė valdovų aplinkos žmonėms.
Ar perlai tikri?
Ne kartą keltas klausimas, ar natūralūs perlai galėjo išlikti iki šių dienų? Galbūt tai tik imitacijos arba perlamutras? Į šiuos klausimus atsakė šiuolaikiniai laboratoriniai tyrimai.
Perlus tyrė gemologė Violeta Kisielienė ir kiti Lietuvos prabavimo rūmų Brangakmenių tyrimo laboratorijos ekspertai. Tyrimai patvirtino: taip, tai tikri perlai. Tyrimai taip pat leido nustatyti jų kilmę – keli Vilniuje rasti perlai yra jūriniai, dauguma – upiniai gėlavandeniai.
Kiek kainavo perlai?
Išlikusios XV a. pabaigos –XVI a. valdovų dvaro sąskaitos ir numizmatiniai tyrimai leidžia apytiksliai įsivaizduoti, kokia prabanga buvo perlai. 1501 m. Aleksandro Jogailaičio Vilniaus dvaro sąskaitose užfiksuota, kad Gardine už perlus buvo sumokėta 400, 600 ir 200 auksinų auksu.
200 auksinų sumokėta už keturis perlus – tad vienas perlas kainavo 50 auksinų arba 1 100 grašių. Ką reiškė tokia suma? Tose pačiose sąskaitose įrašyta, kad kailiniai kainavo 80–100 grašių, kelnės – 18–36 grašius, muilas – 1–30 grašių. Tad už vieną perlą buvo galima nupirkti bent 11 kailinių.
Tad už vieną perlą buvo galima nupirkti bent 11 kailinių.
Auksakalių sukurtų karališkųjų papuošalų vertė dar įspūdingesnė. Kotrynos Jogailaitės kraičio apraše (1562 m.) minimas didelių apvalių perlų vėrinys buvo įvertintas 1 000 talerių. Kitas vėrinys, papuoštas smaragdais, dvylika didelių apvalių rytietiškų perlų ir vienu dideliu perlu, įvertintas net 6 400 talerių.
1582 m. bajorų inventoriuose taip pat įrašyta, kiek kainavo perlai: 1 perlas – 1 taleris, arba 35 grašiai. O 1588 m. Trečiajame Lietuvos Statute nustatytos tokios kainos: kiaulė – 20 grašių, pora batų – 18–20 grašių, dešimt kiaušinių – 2 grašiai. Tad vienas perlas galėjo kainuoti beveik tiek, kiek kelios poros batų.
Perlai – ir ant skrynutės
Perlų spindesys neapsiribojo drabužiais ar papuošalais. Jais buvo puošiami prabangūs dirbiniai, katalikų bažnyčių reikmenys ir liturginiai drabužiai. Vienas išskirtinių pavyzdžių – Žygimanto Senojo brangenybių skrynutė, padovanota dukrai Jadvygai. Skrynutė sukurta 1533 m. nežinomo Niurnbergo auksakalio ir dekoruota beveik 800 brangakmenių bei daugiau kaip 800 perlų.
Tuo metu Niurnbergas buvo vienas svarbiausių auksakalystės centrų Europoje. Į jį ne kartą siųsti valdovų užsakymai juvelyriniams dirbiniams, iš čia atkeliaudavo ir brangakmeniai.
XVI a. perlai dabar eksponuojami Valdovų rūmų muziejaus tarptautinėje parodoje „Nuo priešo iki sąjungininko. Lietuva ir Lenkija bei Osmanų imperija XIV–XIX a.“, vėliau vertybės sugrįš į nuolatinę ekspoziciją – Lobyną.
Rodos, keli maži karoliukai, o atskleidžia ir painius prekybos kelius, ir auksakalių meistrystę, taip pat pasakoja apie kitus kraštus, žmones, epochos madas, kultūrinius ryšius, idėjų sklaidą.
