Renginys vyko su oficialiu Medicinos savivaldybės patronatu ir tapo svarbiu Lietuvos bei Italijos kultūrinio bendradarbiavimo ženklu. Tai buvo pirmasis oficialus Algimanto Mikalauskio kūrybos ir archyvinės medžiagos pristatymas Italijoje po daugiau nei trisdešimties metų nuo menininko mirties.
Lankytojai turėjo galimybę susipažinti ne tik su išlikusiais menininko kūriniais, bet ir su gausia archyvine medžiaga – fotografijomis, dokumentais, parodų liudijimais, rankraščiais ir kitais šaltiniais, padedančiais atkurti jo kūrybinį kelią.
Algimantas Mikalauskis gimė Kaune 1957 metais. Baigęs inžinerijos studijas, vėliau studijavo keramiką tuometiniame Lietuvos valstybiniame dailės institute. Jo kūryba jungė skulptūrą, tapybą ir piešinį, o meninė kalba išsiskyrė vidinės šviesos, tylos ir žmogaus būties temomis. Menininkas surengė personalines parodas „Aitvarai“ (1991) Kauno menininkų namuose ir „Aš tai tu“ (1992) Lietuvos dailininkų sąjungos salėje, tačiau 1993 metais netikėtai mirė būdamas vos trisdešimt šešerių.
Projektą „Nematomos rankos“ inicijavo ir kuruoja menininko dukra Indrė Mikalauskytė. Per pastaruosius metus vykdant archyvinį ir tiriamąjį darbą buvo surinkta bei susisteminta didelė dalis kūrybinio palikimo – kūriniai, fotografijos, dokumentai, liudijimai ir istoriniai šaltiniai. Projekto tikslas – išsaugoti Algimanto Mikalauskio kūrybą ir prisidėti prie dar mažai tyrinėto Lietuvos nepriklausomybės laikotarpio meno istorijos pažinimo.
Vienu reikšmingiausių vakaro momentų tapo Floridoje (JAV) gyvenančio skulptoriaus Kosto Ulevičiaus specialiai renginiui parengta refleksija. K. Ulevičius buvo Algimanto Mikalauskio diplominio darbo „Langai“ vadovas Lietuvos valstybiniame dailės institute ir vienas svarbiausių jo kūrybinio kelio liudininkų.
Savo tekste skulptorius prisiminė Algimantą kaip brandžią, intelektualią ir savitą asmenybę, jau studijų metais išsiskyrusią nepriklausomu mąstymu ir originalia menine pasaulėžiūra. Jis pabrėžė, kad diplominis darbas „Langai“ (1989) tuometiniame meniniame kontekste išsiskyrė neortodoksišku požiūriu, minimalistine plastika ir konceptualiu mąstymu.
K. Ulevičius taip pat akcentavo menininko savarankišką ir nuoseklią kūrybinę laikyseną, gebėjimą natūraliai jungti meninius ir filosofinius apmąstymus bei ypatingą jautrumą formos niuansams. Pasak jo, būtent šios savybės leidžia Algimanto Mikalauskio kūrybai išlikti aktualiai ir šiandien.
Refleksijoje taip pat paminėta, kad diplominį darbą itin palankiai įvertino gynime dalyvavęs architektas Eugenijus Miliūnas, vėliau tapęs Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu bei vienu žymiausių Lietuvos architektų.
Renginyje dalyvavo Medicinos savivaldybės kultūros reikalų asesorius Enrico Caprara ir Medicinos savivaldybės asesorius Marco Brini. Asociacijai „Mani Invisibili“ atstovavo prezidentė ir Algimanto Mikalauskio archyvo kuratorė Indrė Mikalauskytė, viceprezidentas Lorenzo Spata, iždininkas Livio Bazzani bei asociacijos nariai Enrico Stupazzoni ir Ambra Biazzi. Renginyje taip pat dalyvavo Enea Biazzi ir asociacijos „La Strada ODV“ prezidentas Matteo Marabini.
Renginyje taip pat dalyvavo Italijoje gyvenantys lietuviai, savo buvimu išreiškę palaikymą iniciatyvai, skirtai Lietuvos kultūrinės atminties išsaugojimui ir Algimanto Mikalauskio kūrybinio palikimo sugrąžinimui į viešą kultūrinį dialogą.
Pristatymo metu buvo aptartos ir būsimos iniciatyvos: archyvo plėtra, tarptautinis kultūrinis bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Italijos bei nauji edukaciniai projektai.
Projektas „Nematomos rankos“ ir toliau tęs archyvinį, tyrimų ir sklaidos darbą, siekdamas aktualizuoti Algimanto Mikalauskio kūrybinį palikimą Lietuvoje ir tarptautiniame kultūros kontekste.
Asmenys, turintys Algimanto Mikalauskio kūrinių ar su jo kūryba susijusios archyvinės medžiagos, kviečiami kreiptis į Algimanto Mikalauskio archyvą. Archyve vykdomas kūrinių dokumentavimas, identifikavimas ir išduodami autentiškumo sertifikatai.
Indrė Mikalauskytė
