Paroda kviečia susipažinti su piešinio keliu – nuo retų XVIII a. piešinių, gausios XIX a. Vilniaus universiteto dailės katedrų akademinio piešinio kolekcijos, Vilniaus piešimo mokyklos ir tarpukario modernizmo laikotarpio kūrinių iki XX a. antrosios pusės ir šiuolaikinių menininkų eksperimentų.
„Nuoširdžiai džiaugiuosi šia paroda. Dailės pasaulyje, ypač kalbėdami apie senąją dailę, dažniausiai esame įpratę matyti galutinį rezultatą, o pažinti patį procesą progų turime kur kas rečiau. Taip yra ne tik todėl, kad piešinys ilgą laiką buvo vertinamas kaip pagalbinė kūrybos forma, bet ir dėl jo trapumo bei menkesnių išlikimo galimybių. Tačiau kaip tik jis atskleidžia pirminį menininko žvilgsnį, minties gimimą ir raidą. Neretai jame lieka daugiau spontaniškumo ir gyvybės nei užbaigtame kūrinyje.
Neatsitiktinai pastaraisiais metais užsienio muziejuose ir galerijose vis dažniau rengiamos senųjų meistrų, taip pat garsių dizainerių piešinių ir eskizų parodos. Tai liudija augantį supratimą, kad kūrinio vertė yra ne vien tik galutinis rezultatas, bet ir jo radimosi kelias. Tad kviečiu į parodą, kurioje susitinka daugiau nei du šimtmečiai žvilgsnių, idėjų ir ieškojimų. Tikiuosi, kad ji leis pamatyti piešinį ne tik kaip „laikiną stotelę“, bet ir kaip savarankišką meno kūrinį, leidžiantį priartėti prie paties kūrybos stebuklo“, – sako LNDM Vilniaus paveikslų galerijos direktorė dr. Aistė Bimbirytė.
„LNDM sukaupta viena gausiausių piešinių kolekcijų Lietuvoje, joje saugoma apie 10 tūkst. kūrinių. Dėl trapumo ar specifinių šiai kūrinių grupei saugoti ir eksponuoti keliamų sąlygų piešiniai parodose dažniausiai pristatomi fragmentiškai, todėl ši paroda, pirmąsyk plačiai atverianti LNDM piešinių rinkinius, turėtų sudominti žiūrovą“, – teigia parodos kuratorės Rasa Adomaitienė ir Regina Urbonienė.
Piešinys kaip mąstymo įrankis
Teminiai parodos pjūviai atskleidžia piešinį kaip universalią meninės raiškos formą, lydinčią kūrėją visais jo kūrybinio kelio etapais. Ekspozicija prasideda piešiniu kaip būdu pažinti formą, tūrį, šviesą ir proporcijas. Nors laikui bėgant akademinė praktika kinta, ji išlieka svarbus menininko ugdymo pagrindas, kai susitinka disciplina, tikslumas ir kūrybinė laisvė.
Piešiniuose atsiskleidžia skirtingų epochų menininkų požiūris į supantį pasaulį, jų gebėjimas kasdienybėje įžvelgti estetinę vertę. Kitas teminis pjūvis apima žvilgsnį į vidinį žmogaus pasaulį. Portretuose ir autoportretuose fiksuojami ne tik fiziniai bruožai, bet ir vidinės būsenos, savistaba, tapatybės paieškos, kūrybinės refleksijos.
Ekspozicijoje pristatomi ne tik užbaigti darbai, bet ir pirmieji menininkų idėjų kontūrai. Eskizuose užfiksuota autentiškiausia kūrybos akimirka – impulsyvus pirmosios minties blyksnis. Jie leidžia sekti autoriaus mąstymo eigą nuo pirmos linijos ir kontūro apybraižų iki vis ryškėjančio ir besikeičiančio vaizdo. Dažnai kaip tik eskizai, o ne galutiniai kūriniai išlaiko daugiau gyvybingumo ir palieka erdvės interpretacijai ir žiūrovo vaizduotei.
Galiausiai piešinys pristatomas ir kaip intelektinio mąstymo įrankis – savarankiška meno forma, apimanti idėjas, eksperimentus ir naujus kūrybinius pasaulius. Piešinio ribos nuolat plečiasi: jis vis dažniau siejamas su kitomis technikomis, tampa projektų ir instaliacijų dalimi. Menininkams piešinys virsta kūrybine erdve, kurioje skleidžiasi improvizacija ir eksperimentai.
Šalia Lietuvos dailės klasikų ir šiuolaikiniai menininkai
Paroda suburia skirtingas Lietuvos dailės epochas formavusių kūrėjų darbus, leidžiančius susipažinti su piešinio raida nuo XVIII a. iki šių dienų. Rengiant parodą LNDM rinkinius taip pat papildė dosnios šiuolaikinių menininkų Žygimanto Augustino, Pauliaus Juškos, Rimvydo Kepežinsko, Eglės Kuckaitės, Birutės Stančikaitės, Gerardo Šlektavičiaus ir Skaistės Verdingytės dovanos.
Kviestiniais parodos svečiais tapo broliai Algirdas ir Remigijus Gataveckai. Parodoje jie pristatys didelio formato pieštuku atliktą globotinio iš vaikų namų portretą „Jūs jau žiūrite į mane ilgiau, nei kažkada žiūrėjo tėvai“ iš projekto „Poveikis“ (2017–2025). Šį portretą menininkai kūrė beveik aštuonerius metus.
Lietuvos piešinio tradiciją ir jos kaitą pažinti geriau leis gausi parodą lydinčių renginių programa. Joje numatytos ekskursijos su parodos kuratorėmis ir muziejaus gide, viešos paskaitos įvairiomis temomis – nuo senųjų piešinių iki šiandienio piešinio paradoksų.
Lankytojų lauks ir edukaciniai užsiėmimai, tarp jų performatyvus piešimo veiksmas. Čia menininkai A. ir R. Gataveckai kartu su dalyviais kurs vienkartinius bendrus piešinius „Homonimai: kūrinys pagal Gataveckų kūrybinę praktiką“. Įvairaus amžiaus grupių lankytojai galės išbandyti vieną seniausių kopijavimo technikų – piešimą per tinklelį. Edukacijos „5 minutės“ dalyviai, turėdami vos kelias minutes, mokysis stebėti, atsirinkti svarbiausias detales ir greitai perteikti pozuotojo charakterį.
Edukaciniame užsiėmime „Pradžioje buvo linija“ lankytojai susipažins su piešimo pagrindais ir išbandys keletą technikų, kurios buvo ir vis dar yra naudojamos dailėje. Išsami informacija apie renginius skelbiama LNDM Vilniaus paveikslų galerijos interneto svetainėje ir socialiniuose tinkluose. Paroda veiks iki 2027 m. sausio 10 d.
