Pristatomoje parodoje atskleidžiama strategija, kurią naudojant buvusių parodų materialus aidas gali tapti kolekcionieriaus simbolinio kapitalo generatoriumi.
Parodos aido artefaktas yra ne kokia nors amorfinė metafora iš meno žurnalistikos instrumentarijaus, o tikslus ir griežtas meno rinkos terminas. Kaip vyksta apyvarta meno rinkoje? Didžiausią jos dalį (o įvedus statistinę paklaidą, galima sakyti, kad – visą) sudaro finansiniai sandoriai – meno kūriniai yra perkami ir parduodami.
Pačią mažiausią meno rinkos dalį formuoja natūralios dovanos, kai kūrėjas savo produktą, turintį paklausą ir kainą, padovanoja gavėjui be tarpininkų. Na, o antra pagal dydį (bet irgi labai maža) yra pasiimamų ir atiduodamų meno kūrinių rinka. Šis mechanizmas yra sąlyginė naujovė ir atsirado Haraldo Szeemanno, pirmo, pavadinkim, tikro kuratoriaus aktyvios veiklos laikais.
H.Szeemannas lyg ir sakė, kad jam menas yra priemonė mesti iššūkį nuosavybės ir turėjimo sąvokoms. Iššūkis buvo išgirstas ir kažkuriuo metu svarbesnėse parodose, bienalėse bei mugėse žymiausi menininkai pradėjo dalinti – arba, leido lankytojams pasiimti – eksponuojamų kūrinių tiražuotus komentatorinius objektus, kurie, ypatingai neakcentuojant, buvo vadinami originaliais meno kūriniais. Leidimas pasiimti – arba, galimybė gauti – meno kūrinį vertė lankytojus sutikti su dviem svarbiom taisyklėm.
Pirma, lankytojai privalėjo atvykti į ekspoziciją, ir, antra, sutikti su pasiėmimo/davimo proceso loterizacija – menininkas neduodavo jokių garantijų, kad objektai visuomet bus lankytojo dispozicijoje. Net atvirkščiai, norintiems pasiimti/gauti kūrėjo artefaktą tenka įveikti įvairius socialinius, simbolinius, geografinius, chronologinius, informacinius, logistinius, įpročių, finansinius ir, retkarčiais, sėkmės barjerus.
Ar yra bent viena priežastis visa tai kartu rodyti parodoje? O, jos yra - visos trys priežastys! Pirma, parodų aidų artefaktai jiems skirtoje parodoje tobulai atlieka savo funkciją – aidu primena pastarąjį dešimtmetį įvykusias garsias ir neblogas parodas. Antra, paroda tam tikrais atvejais yra vienintelis instrumentas, suteikiantis nepatikimiems objektams (o aido artefaktai tokie ir yra) šiokią tokią simbolinio kapitalo injekciją. Na, ir trečia, svarbiausia priežastis – aš visuomet norėjau išleisti meno parodai skirtą nefiktyvų plakatą, kuris savo stilistika primintų roko festivalių plakatus.
Ernestas Parulskis
