Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 2d. 10:19

Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės kūryboje nėra jokių atsitiktinumų

„Manęs čia nėra“ parodos atidarymas
AP galerijos nuotr. / „Manęs čia nėra“ parodos atidarymas

AP galerijoje tapybiškas vasaros tęsinys – Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės kūrybos paroda „Manęs čia nėra“. Eksponuojami darbai sukurti 2018-2019 metais, daugiausia tai darbo pleneruose Miechove (Lenkija), Batumi (Sarkatvelas) ar kelionių įspūdžių Paryžiuje, rezultatas. Paroda veikia nuo rugpjūčio 26 dienos iki rugsėjo 22 dienos, AP galerijoje, Polocko g. 10, Vilnius.

Sergėtoja

Ar paslaptis, kad moteris gyvena keliuose pasauliuose vienu metu ir, jei ji sako „manęs čia nėra“, ieškok jos buvimo pėdsakų kiekviename kvadratiniame centimetre...

Raimondos Jatkevičiūtės Kasparavičienės paveiksluose tai nutinka kiekvieną kartą, kai stebi jos autoportretą, moterį, žvelgiančią „į kažką“, tai būsena, kai, rodos, nieko nevyksta, moteris visiškai nutolusi nuo realybės, bet visa povyza primena pačią menininkę. Miesto peizažuose pastatai, kurie ją aplanko sapnuose ir „prašosi“ greičiau būti nutapomais, nes jiems iškilo grėsmė (Paryžiaus Dievo Motinos katedra).

Parodos kredo – „Manęs čia nėra“, bet iš tikrųjų esu visa savo stipria meniška prigimtimi.

Paprasta yra nepaprasta

Iš pirmo žvilgsnio dailininkės temos paprastos kaip kasdienybė, atsiduodančios vienatve, rimtimi, net savotišku sąstingiu. Bet stebint jos tapybą, užvaldo visai priešinga mintis, kad patekai ne į nejudančios realybės pasaulį, kad apsigauni, manydama jog čia nedrumsčiama ramybė. Staiga pajunti įtampą, ypatingą laukimo atmosferą. „Yra čia nervo, išgyvenimų ir ašarų, nebūtinai liūdesio,” – teigia ir pati Raimonda.

Mėlynos virsmas žalia

Visą laiką maniau, kad ši menininkė yra mėlynos spalvos užkalbėtoja, kaip ir tapytoja Rūta Katiliūtė, sunkiai įsileidžiančios kitą koloritą į drobes. Tikrai buvau nustebinta jos „mėlynuoju suoliuku” parodoje „Arkos“ galerijoje (2017), tada mane ištiko mėlynasis susižavėjimo priepuolis. Viskas patiko iki pamėlynavimo – vienatvės įvaizdinimas, tapymo maniera, pamatyti ežerai-akys tarsi šaukte šaukiančios – išliek savo širdį kaip vandenį.

Ir koks virsmas šioje parodoje, kai mėlyna ima skverbtis į žalią spalvą ir dar taip plazdančiai, ypatingai, ištobulinta tapybos technika, virtuoziškai manipuliuojant teptukų pagalba.

Tapytoja „par excellence“

R.Jatkevičiūtės-Kasparavičienės tapyba veikia visais įmanomais suvokimo kanalais ir tuomet supranti, kad susidūrei su išgyventu, išmąstytu ir atvirai nuoširdžiu meno kūriniu.

Kultūrinio palikimo sandas Raimondos kūryboje toks profesionaliai natūralus, kartais įžvelgiamas tik „nušlifuota“ akimi ir, taip, tuo metu, tau atsiskleidžia vienas ar kitas spalvos, motyvo pliūpsnis, būtent per kultūrinio palikimo prizmę. Regiu Justino Vienožinskio žaliųjų medžių virpesius ir atrandu panašumų su jo žalios spalvos atspalviais, žvelgiant į Batumio plenere sukurtus paveikslus žiūros amplitudė gali šoktelėti Davido Hockney „Baseino“ kryptimi. Netikėta, bet įžvelgti tokius kultūrinius viražus daugiau smagu nei keista. Atkeliauja į galvą ir tapytojos išsakyta mintis: „Gali pasirodyti keistoka, bet tik tol, kol pamatai gyvai. Realybėje viskas labai savo vietoje.“ Tiesa, ji kalbėjo apie Čarlio Čaplino skulptūrą savo kūryboje, tad viskas, kas keista ir atsitiktinio iš pirmo žvilgsnio, gali tapti visai pateisinamu ir ilgalaikiu kūrybiniu projektu.


Parodos organizatorius – AP galerija, Polocko g. 10, Vilnius, +370 616 19201, vilma@apgalerija.lt

Paroda veikia 2019 08 26 – 09 22

Komentarai
Temos: 2 Menas Tapyba

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

02:14
01:11
00:58

Dabar tu gali