„Vilniaus aukciono“ bei galerijos „Kunstkamera“ įkūrėjos ir vadovės Simonos Skaisgirės sūnus Pijus Makselis tarp meno vertybių sukasi nuo pat vaikystės.
Lankydamas 5-tą ar 6-tą mokyklos klasę, vaikinas atidarinėdavo galerijoje duris – reikėdavo paspausti mygtuką. Šiandien jis, su dar keliais aukcionus organizuoti padedančiais darbuotojais, paniręs į šią veiklą visa galva.
„Vilniaus aukcionas“ kitąmet švęs 20-ties metų jubiliejų ir yra laikomas bene pirmuoju Lietuvoje, pradėjusiu aukcionus organizuoti reguliariai – kas 2 ar 3 mėnesius.
„Galima sakyti, kad kiti seka mūsų pavyzdžiu. Nekantriai laukiame savo jubiliejinio šimtojo aukciono. Manome, kad jis įvyks 2028-aisiais“, – pripažino P.Makselis.
Kartą per metus – Palangoje
Taigi vidutiniškai per metus – 5 aukcionai. Štai rugpjūčio 1-ąją surengtas jau 92-asis, ir jis įvyko Palangoje.
Kaip 15min nurodė organizatoriai, kartą per metus dalyviai sukviečiami išskirtinai į kurortą, Antano Mončio meno muziejų, kur dominuoja marinistinės tematikos lotai (taip vadinami aukcionuose parduodami darbai). Čia vyrauja kiek kitokia nuotaika, susirenka nemažai pirmą kartą aukcione dalyvaujančių potencialių pirkėjų.
„Vasarą pabėgti iš didmiesčio į kurortą – šventa lietuvių tradicija, taigi nenuostabu, kad ji neaplenkė ir aukciono namų: „Vilniaus aukcionas“ į Palangą sugrįžta jau 12-tą kartą. Šįkart aukciono rinkinį – 135 lotus – vienija pajūrio nuotaika: jūra, paplūdimiai, uostai, laivai, pajūrio, pamario ir Mažosios Lietuvos kultūrinės atminties ženklai.
Kolekcijoje susitinka klasikinė marinistika ir šiuolaikinės jūros interpretacijos, Vakarų Lietuvos istorija bei įvairių kartų kūrėjų žvilgsniai į Baltiją“, – tokiu tekstu buvo kviečiama apžiūrėti aukciono ekspoziciją.
Apžiūra prasideda dar likus kelioms dienoms iki pačio aukciono – visus darbus, su nurodytomis jų kainomis, galima apžiūrėti iškabintus lyg paveikslų galerijoje.
„Mes bandome būti realistais, jie – optimistais“
Organizatoriams pasiruošimas aukcionui prasideda daug anksčiau. Tiesą pasakius, jie vienu metu ruošiasi keliems aukcionams į priekį.
Iš pradžių yra paskelbiamas laikotarpis, kuomet galima pristatyti eksponatus. Dažniausiai pardavėjas/tiekėjas atsiunčia savo turimo meno kūrinio nuotrauką. Tuomet aukciono organizatoriai atlieka pirminį įvertinimą – ar autorius, stilistika jiems tinka. Kartais prireikia rimtesnės analizės. Kuomet? Kai atrodo per daug gerai, kad būtų tikra.
„Esame turėję Slendzinskio darbą – nešėme įvertinti ekspertui. Retai to prireikia, nes aukciono vadovė Simona yra labai gerai atidirbusi akį, išsiugdžiusi gerą pajautą. Įprastu atveju būna aišku vos žvilgterėjus“, – paaiškino P.Makselis, kai pokalbiui dar prieš prasidedant aukcionui susitikome A.Mončio meno muziejuje (beje, parduoti Palangos aukcione buvo ir paties A.Mončio darbai).
Tuomet deramasi dėl kainos. Suprantama, tiekėjas nori nerealistiškai tą kainą užkelti, „Vilniaus aukcionas“ – realistiškai gautą kūrinį parduoti.
„Mes bandome būti labiau realistais, pardavėjai – optimistais. Tiekėjai turi kliautis mūsų ekspertize. Pasirašoma sutartis. Suprantama, tikimės, kad aukcione kaina kils“, – paaiškino pašnekovas.
Kartais tiekėjo atneštą kūrinį, anot P.Makselio, reikia įrėminti – tuomet jis įgauna kitą vertę. Kartais pateiktą darbą reikia net restauruoti. Taip, pavyzdžiui, buvo su Kazimieros Zimblytės darbu (dėl jo, užbėgant įvykiams už akių, užvirė arši aukciono Palangoje dalyvių kova).
„Restauravome, įrėminome ir, pažiūrėkite, jis visiškai kitaip suspindėjo“, – ranka mostelėdamas į vieną iš aukciono ekspozicijos darbų, patikino P.Makselis.
Visi aukcione parduodami darbai nufotografuojami, tuomet išleidžiamas katalogas. Tai, kad yra reprodukuotas kataloge, šiek tiek pakelia kūrinio vertę.
Prie „plaktuko kainos“ dar prisideda 12-18 proc. (su PVM) aukciono namų marža, taip pat LATGA perpardavimo mokestis – 5 proc., mokami kūrinio autoriui ar jo paveldėtojui.
Parduoda apie 150 lotų
Artėjant aukcionui ir patys organizatoriai kreipiasi į tiekėjus, ieškodami tinkamų parduoti eksponatų. Įprastai aukcione parduodame 130-180 eksponatų.
