Sekite 15min Google
Krosnis – viduramžių „komiksų knyga“?
Šiandien krosnį pirmiausia vertiname pagal jos funkciją. XV amžiuje ji galėjo būti ir savotiškas statuso simbolis. Gotikinių krosnių koklių plokštėse buvo vaizduojami herbai, šventieji, fantastinės būtybės, gyvūnai, muzikuojantys ir šokantys žmonės, medžioklės bei riterių turnyrai. Tokios krosnys buvo itin brangios. Iš jų puošnumo buvo galima spręsti apie namų šeimininko turtinę padėtį, kokiai giminei priklauso, kokias mėgsta pramogas.
Koklių plokštėse galėjo būti atkartojami įvairūs siužetai ir simboliai, kuriuos žmogus perskaitydavo žiūrėdamas į vaizdą – panašiai kaip skaitome šiuolaikinius komiksus. Dabar šie kokliai leidžia mums iš naujo atrasti viduramžių žmogaus pasaulį. Jame atgyja riterių nuotykiai, fantastinės būtybės, religiniai siužetai ir šmaikščiai juokiamasi iš visuomenės ydų.
„Man atrodo įdomu į šiuos koklius žiūrėti kaip į tolimos epochos liudininkus, bet dar įdomiau juose pamatyti pasakojimus, kurie yra labai artimi ir bendražmogiški. Įsižiūrėję į siužetus, matome viduramžių žmogaus norą parodyti savo vietą pasaulyje, papasakoti apie tai, kuo jis tiki, kuo domisi, kas jam svarbu. Šiandien tai darome naujomis formomis, bet poreikis dalintis istorijomis ir palikti jas ateities kartoms išlieka tas pats“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė.
Nuo fragmentų iki tarptautinės parodos
Parodos istorija prasidėjo prieš dvidešimt metų, vykdant archeologinius tyrimus Vilniuje. Gotikiniai kokliai Lietuvoje yra gana reti, o didžiausia jų kolekcija surinkta tyrinėjant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciją Žemutinėje pilyje. Radiniai paskatino išsamiau tyrinėti, kas slypi po jų atvaizdais.
„Tiriant koklių fragmentus paaiškėjo, kad dalis jų turi labai panašių ar visiškai tapačių atitikmenų Lenkijoje. Tai leido atsekti meistrų ir dirbtuvių ryšius: panašios krosnys buvo statomos Gniezne, Lenkijos vyskupų ir didikų rezidencijose, Vilniuje ir Trakų pusiasalio pilyje. Šiandien galime kalbėti apie bendrą kultūrinę erdvę, kurioje judėjo idėjos, estetiniai pasirinkimai. Ir tai galime pamatyti konkrečiuose išlikusiuose radiniuose“, – sako parodos kuratorė dr. Eglė Zaveckienė.
Paroda „Viduramžių komiksai“ sujungia penkių muziejų rinkinius: Kelcų nacionalinio muziejaus, Lenkijos valstybės ištakų muziejaus Gniezne, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų, Trakų istorijos muziejaus.
Vyčio atvaizdas, drakonai ir pasaulis aukštyn kojomis
Vienas iš išskirtinių parodos eksponatų – iš Lenkijos muziejų atvežti kokliai su Vyčiu ir dvigubu kryžiumi, simboliu, kurį Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila pradėjo naudoti po krikšto. Kai kurie iš šių koklių datuojami XV amžiaus antruoju ketvirčiu, taigi sukurti dar Jogailos gyvenimo metu. Tokie ankstyvi heraldikos pavyzdžiai yra itin reti, todėl išvysti juos įspaustus molio plokštėse – išskirtinė galimybė.
Parodoje taip pat galima susitikti su viduramžių žmogaus vaizduotės sukurtais padarais ir fantastiniais siužetais. Bestiariumų įkvėptame viduramžių žmogaus pasaulyje greta realių gyvūnų egzistavo drakonai, sirenos, vienaragiai ir mantikoros.
Koklių plokštėse vaizduojamas ir vadinamasis „atvirkščias pasaulis“ (lot. mundus inversus): lapė pamokslauja žąsims, gyvūnai groja muzikos instrumentais.
Šie vaizdai buvo ne vien smagus žaidimas vaizduote. Per humorą ir ironiją buvo galima kalbėti apie puikybę, godumą, kvailybę ir kitus žmonių trūkumus. Parodoje „Viduramžių komiksai“ galima atrasti, kaip žmonės vertino pasaulį ir iš jo juokėsi.
Paroda „Viduramžių komiksai“ atidaroma rugsėjo 23 d. 18 val. Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje Bokšto g. 20, Vilnius).