Dažniausiai votais vadinami gautų Dievo malonių padėkos ženklai, bažnyčios istorijoje žinomi jau nuo V a. – tai žmogaus kūno dalių formos (akies, kojos, rankos ir pan.) votai, pagaminti iš aukso, sidabro ar paauksuoto vario. Jie tvirtinami prie ypatingai garbinamo šventojo atvaizdo: stebuklingo paveikslo, statulos, relikvijų saugojimo vietos – altoriaus, relikvijoriaus.
S.Ordės sukurti votai – drąsi ir savita tradicinio voto interpretacija, perteikianti dvasingą dėkingumą. Koliažines kolekcijos nuotraukas sukūrė S.Ordės sūnus Saidis Orda, rudenį pradėsiantis fotografijos meno studijas Anglijoje.
– Kas inspiravo sukurti kolekciją – performansą „XIII votų“? Įvykiai, žmonės, vidinės būsenos?
– Suvokimas. Suvokimas, kad iš tikrųjų esu dėkinga už viską, ką man duoda gyvenimas. Anksčiau džiaugdavausi už kiekvieną gėrį, atsitikusį mano gyvenime, o visus blogumus trindavau iš galvos, taip apkraudama širdį nusivylimo, skausmo, pykčio ir neatleidimo nešiojimu. Sakydavau sau, kad atleidau, kad suprantu, kad mane tai stiprina, kad taip „augu“.
Dabar gi suprantu, kad ir gėris gali būti apsimestinis ir kad jis, kaip ir saldus melas, yra daug skaudesnis. Žinau, kad sunkumai ar ligos gyvenime duoti nebūtinai todėl, kad buvai ar esi blogas žmogus. Žinau, kad visa, ką gyvenime darome, darome sau ir savo vaikams. Kai man kartodavo, kad esu talentinga, bėgdavau nuo to, tarsi nuo netikrumo.
O dabar dėkoju už malonę kurti. Kai žavėdavosi mano šeima, jausdavausi neverta, o dabar dėkoju, kad esame kaip vienas kumštis. Ir dar daug, daug dalykų supratau tik dabar. Nebetempiu praeities, nebetempiu visų, mane įskaudinusių, žmonių prisiminimų, dabar jie man – mano patirtis, padėjusi pamatą gyventi čia ir dabar. Iš čia ir atsirado noras iš tikrųjų padėkoti Jam už dovanas. Už viską. Fiziškai neapčiuopiami patyrimai ir buvo pirmieji inspiracijos taškai. Bažnytinis menas, istorija, knygos – visa susidėliojo į votus.
– Kokia „XIII votų“ žinutė? Ką sieki perteikti?
– Pristatydama votus draugams, kolegoms, klientams ir mano kūryba besidomintiems ar mylintiems žmonėms, pirmiausia norėjau padėkoti – tai mano gėlės Jiems. Pakviesti sustoti. Įsiklausyti. Atleisti. Paleisti. Mylėti. Džiaugtis. Dėkoti. Kai širdyje nenešioji naštos, taip lengva gyventi. Tačiau nustebau, sulaukusi nenusakomai stipraus grįžtamojo ryšio. Tai man paglosto širdį, nes jaučiu, kad einu teisingu keliu. Nesvarbu, kad su kliūtimis, kartais ir skauduliu.
– Kodėl votų yra būtent 13-ka?
– XIII, nes tai labai, labai stiprus skaičius. Jis mano sukurtiems, meniškiems votams suteikia stiprumo, apsaugos ir paslapties... Ne viską galiu pasakyti. Kažką pasilieku sau.
– Ar nebijojai likti nesuprasta?
– Apie tai negalvojau. Nes nieko neįprasto, nesuprantamo, šokiruojančio ar nemalonaus nesukūriau. Kai žmonėms prasitardavau, ką kuriu, mačiau visokių reakcijų.
– Ar kolekcija skirta pardavimui? Minėjai, jog vieną votą paaukosi maldos namams.
– Ši kolekcija yra visiškai nekomercinė. Bene pirmą kartą kūriau visai negalvodama apie tai, ar kam patiks, ar kas pirks, neskaičiavau savikainos. Tiesiog mėgavausi tuo, ką darau. Ta nepriklausomybė tokia džiuginanti. Maždaug prieš pusmetį, vos pradėjusi kurti votus, žinojau, kad vieną iš trylikos norėčiau paaukoti bažnyčiai. Kitaip nebūtų prasmės, dėl ko juos kūriau, dėl ko kviečiau žmones į pristatymą. Dar neapsisprendžiau, į kuriuos maldos namus eisiu.
– Už ką ir kam esi dėkinga savo votais?
– Dėkinga, kad gyvenu. Kad turiu šeimą. Draugus. Dėkinga už sutiktus žmones. Kad esu reikalinga ir mylima. Dėkinga, kad pati galiu mylėti, padėti, suprasti ir mokytis. Kad galiu kurti ir dalintis. Už viską dėkinga – tik Aukščiausiajam.
