Parodoje pristatomas menininkės kūrybinio palikimo fragmentas – skulptūros, reljefai, piešiniai ir tapyba – kviečia iš naujo permąstyti žmogaus ir kitų gyvūnų santykį. Saeed darbuose prisilietimas tampa centrine metafora, išreiškiančia įtampą tarp artumo ir atstumo, pažinimo ir nepaliestumo.
„Permąstydama gyvūno vaizdavimą, Saeed nesiekia jo paversti neatpažįstamu – gyvūnai išlaiko atpažįstamumą, tačiau dėl menininkės įvestos skirties jie tampa ir svetimi, išslystantys iš patogaus žvilgsnio. Todėl galima kalbėti apie nepaliestumo e(ste)tiką, kuri neišsitenka kultūriškai nusistovėjusiose žmogaus suvokimo ir elgsenos normose“, – sako parodos kuratorius Povilas Gumbis.
Menininkė skulptūroms ir reljefams rinkosi polistireną – trapų, bet paradoksaliai ilgaamžį šiuolaikinės statybos ir vartojimo simbolį. Ši medžiaga, Saeed teigimu, „neturėtų egzistuoti“, tačiau jos rankose ji virsta jautria plastine kalba, jungiančia Mesopotamijos mitologijos motyvus, antikos skulptūros tradicijas ir šiandienos ekologines realijas.
„Polistirene užkoduotos skirtingų laiko sluoksnių nuorodos liudija nepažinumą ir neleidžia galutinai fiksuoti reikšmių. Kaip ir Saeed gyvūnų figūros, jos kartu su žiūrovu ar žiūrove sustingsta ant transgresyvia įtampa įkrauto prisilietimo slenksčio: tarp nepaliestumo ir jaudinančio ryšio lūkesčio, tarp pažeidžiamumo ir trapiam eksponatui potencialiai pavojingo kontakto. Ši įtampa nėra vien estetinė ar patyriminė – ji ir politinė: ji klausia, kas gali vadintis subjektu, kas patenka į teisinio matomumo bei apsaugos lauką, o kas paliekamas politinio audinio paraštėse“, – teigia P.Gumbis.
Paroda „Nepaliestumas“ Sapiegų rūmuose veiks nuo spalio 3 d. Jos lankymas – nemokamas.
