Artist: Obtest
Song: Is Sirdies
Album: Auka Seniems Dievams
Kas gimsta su ženklu kovot,
Niekada nepaleis kalavijo iš rankų aštraus.
Kas trokšta į ugnį įžengti aukodamas savo gyvenimą
Skausmo nejaus.
Kas miršta nežinodamas baimės
Kraujuojančią širdį pridengęs ranka,
Sutinka aukščiausiam kalne savo tėvus ir Protėvius geriant, dainuojant drauge.
Nėr mūšio be liepsnos, nėr laisvės be kovos
Kaip kraujo be žaizdos...
Nėr žemės be mirties, nėr žygio be vilties,
Kaip šviesos be išminties...
Nėr kelio be kančios, nėr galo be pradžios
Kaip melo be tiesos...
Nėr žaibo be ugnies, nėr žodžio be garbės,
Kerštas veržias iš širdies...
Kas ieško nesibaigiančio kelio
Į savo svajones klajos amžinai.
Kas randa jėgų atlaikyti audras,
Nepabūgs į bedugnę pažvelgt iš aukštai.
Kas mato kaip sukasi amžinas ratas,
Pabunda užmerkęs akis,
Kas jaučia kaip vėjai alsuoja mirtim,
Tam dega prieš mūšį širdis.
-----------------------------------------------
Those born into the sign of war
Shall never lower their guard.
Eager to leap into the fray to sacrifice their lives,
They shall feel no pain at all.
On the verge of death, aware not of awe,
With iron hands on their bleeding hearts,
They meet their ancestors on the highest hill
To drink with them while singing a song.
No battle without flames, no freedom without conflict,
As no blood without wound
No earth without death, no crusade without hope,
As no light without lore
No path without anguish, no end without rise,
As no lie without truth
No lightning without fire, no word without honour,
Revenge surges from the heart
Those searching for an endless road
Shall be straying in the dreams evermore.
Those strong enough to resist the storms
Shall look into the abyss from far above.
Beholding the turns of eternal wheel
With their eyes shut they do wake.
Sensing the mortal sighs of winds
Their hearts alight once the battle dawns.
