2024 metais
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra
klausė Lietuvos žmonių,
ką jie galvoja apie kalbą,
kuri yra jautri negaliai.
Labai daug žmonių sakė,
kad jie stengiasi pagarbiai bendrauti
su žmonėmis, kurie turi negalią.
Bet tik nedaug Lietuvos žmonių žino,
kas yra negaliai jautrios kalbos gairės.
Negaliai jautrios kalbos gairės
yra pasiūlymai,
kaip bendrauti su žmonėmis,
kurie turi negalią.
Apie žodžių svarbą
ir negaliai jautrios kalbos gaires
kalbės darbuotojai iš:
• Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos,
• Valstybinės lietuvių kalbos komisijos,
• Nacionalinės švietimo agentūros.
Kada kalba gali įžeisti
kitus žmones?
Olga Važnevičienė dirba
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje.
Ši Tarnyba dirba tam,
kad visi žmonės Lietuvoje būtų lygūs.
Olga sako,
kad žodžiai gali diskriminuoti.
Diskriminacija yra tada,
kai su Jumis blogai elgiasi todėl,
kad, pavyzdžiui:
• Jūs turite negalią,
• Jūs esate moteris.
Kai kurie žmonės
nori įskaudinti kitą žmogų.
Todėl jie tyčia kalba negražiai.
Bet kai kurie žmonės
nenori įskaudinti kitų žmonių.
Jie gali nesuprasti,
kad pasakė kažką blogo,
kas įžeidė kitą žmogų.
Olga sako, kad tai,
kaip mes kalbame,
parodo tai, ką mes galvojame.
Todėl, kai sakome
negražius žodžius kitam žmogui,
mes jį galime įžeisti.
Gali būti, kad žmogus nesupranta,
kad pasakė kažką negero.
Bet tie žodžiai vis tiek
gali įskaudinti kitą žmogų.
Tada jis jausis blogai.
Olga džiaugiasi,
kad vis daugiau organizacijų
stengiasi apie žmones su negalia
kalbėti pagarbiai.
Pavyzdžiui, organizacija parengia tekstą,
kuriame yra parašytas
koks nors įžeidžiantis žodis
apie žmones su negalia.
Tada Olga pasiūlo,
kuo tą žodį pakeisti.
Pavyzdžiui, ji pasiūlo
kokį nors pagarbų žodį.
Tada organizacija tą tekstą pataiso.
Taip tekste nebelieka žodžių,
kurie gali įžeisti
žmones su negalia.
Kalba tampa pagarbesnė
žmonėms su negalia.
Kalba parodo,
kaip keičiasi žmonės
Alvydas Umbrasas dirba
Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje.
Ši komisija sprendžia,
kaip rašyti ir kalbėti taisyklingai.
Alvydas sako, kad kalba keičiasi tada,
kai keičiasi žmonės.
Pavyzdžiui, anksčiau žmones su negalia
daug kas vadindavo „invalidais“.
Vėliau žmonės suprato,
kad šis žodis yra nepagarbus
ir galį įžeisti žmones su negalia.
Todėl vėliau žmones su negalia
pradėjo vadinti „neįgaliais“.
Dabar žmonės sako,
kad šis žodis irgi yra blogas.
Pradžioje turime kalbėti apie asmenį,
o tik tada apie jo negalią.
Todėl turime sakyti:
„žmogus su negalia“.
Taip labiausiai gerbsime žmones,
kurie turi negalią.
Alvydas sako,
kad kalba parodo žmonių jautrumą.
Kai žmonės tampa jautresni,
žmonių kalba irgi tampa jautresnė.
Bet Alvydas sako,
kad pagarbi kalba prasideda
nuo mūsų vertybių.
Vertybės yra dalykai,
kurie mums yra svarbūs.
Todėl, kai pagarba tampa svarbi žmonėms,
jie tai parodo ir žodžiais.
Mokykloje vaikai mokosi
gerbti vieni kitus
Mindaugas Požėla dirba
Nacionalinėje švietimo agentūroje.
Ši agentūra rūpinasi Lietuvos
mokyklomis, mokytojais ir mokiniais.
Mindaugas sako,
kad mokykloje vaikai mokosi,
kaip gerbti vieni kitus.
Mokiniai mokosi pagarbos ir
jautrumo vienas kitam,
kai pamokos metu:
• jie kalbasi vienas kitu,
• sprendžia uždavinius,
• dirba kartu grupėse,
• sportuoja.
Labiausiai vaikams
mokytis pagarbos padeda mokytojas.
Bet kad vaikai tikrai gerbtų vienas kitą,
yra svarbu ir tai,
• kaip mokyklos darbuotojai,
mokytojai ir mokiniai bendrauja mokykloje,
• ko vaikai mokosi namuose,
pavyzdžiui, iš tėvų.
Pagarbos turime mokytis visur.
Mindaugas sako,
kad kai kurie mokytojai
ne visada nori kalbėti
jautriomis temomis,
pavyzdžiui, apie negalią.
Mokytojai bijo,
kad ne visiems žmonėms tai patiks.
Todėl svarbu,
kad kiti mokyklos darbuotojai,
pavyzdžiui, direktorius,
padrąsintų mokytoją.
Tada mokytojas jausis drąsiau ir galės
kalbėti apie negalią ir įvarius žmones.
Taip pat Mindaugas sako,
kad mokykloje turime
• nesustoti kalbėti apie pagarbą,
• nesustoti pagarbiai bendrauti
vienas su kitu.
Tik tada visi mokysimės
būti pagarbūs ir jautrūs vienas kitam.
Taip pat vaikus pagarbos turime mokyti
jau darželyje,
pavyzdžiui, kai vaikai žaidžia.
Mokytis ir mokyti turėtų ir vaikų tėvai.
Kalbėti apie pagarbą su vaikais
turime jau tada,
kai jie dar yra maži.
Tada jie žinos,
kad gerbti visus žmones
yra labai svarbu.
Olga Važnevičienė,
Alvydas Umbrasas ir
Mindaugas Požėla sako,
kad pagarbios kalbos mokomės labai lėtai.
Bet vis daugiau Lietuvos žmonių mano,
kad pagarbi kalba:
• padeda žmonėms su negalia
tarp kitų žmonių jaustis geriau,
• padeda visiems žmonėms
būti jautresniems ir labiau gerbti vieni kitus.
Piešinių konkursas
„Pagarba yra tavo kalbos spalva“
Kiekvienas žodis yra svarbus.
Žodžiai parodo,
kaip mes gerbiame kitus žmones.
Visus moksleivius kviečiame dalyvauti
piešinių konkurse, kuris vadinasi
„Pagarba yra tavo kalbos spalva“.
Šis pavadinimas reiškia,
kad yra svarbu,
kaip mes kalbame su kitais žmonėmis.
Konkursui moksleiviai
turės nupiešti piešinį,
kuris parodys,
kaip jie supranta pagarbą
ir gražų bendravimą.
Savo piešinius galite siųsti
iki lapkričio 9 dienos.
Jeigu norite daugiau sužinoti arba
sudalyvauti konkurse,
spauskite tekstą apačioje: